Individo ir bendruomenės santykis XXa lietuvių prozoje (Jurgis Savickis, Jonas Biliūnas, Juozas Aputis)

Individas ir bendruomenė yra neatsiejami vienas nuo kito, kadangi kiekvienas asmuo yra tam tikros bendruomenės dalis. Kiekvienas žmogus turi skirtingą dvasinę struktūrą, intelektinio ir emocinio išsivystymo lygmenį, kurį žmogus suvokia, saugo, tobulina, įvairiai vertina ir gerbia, suprasdamas, kad jo asmenybės tapatumas skiria jį nuo kitų bendruomenės narių. Savo skirtingumu jis turtina įvairiaspalvę žmonių bendruomenę, arba atvirkščiai – jaučiasi nepritapęs ir nesuprastas.Būtent tai nulemia santykį tarp individo ir bendruomenės, kuris kartais, dėl žmonių skirtingumo yra nesuderinamas. Iškyla svarbus klausimas: kas yra svarbiau ar atskiras individas bei jo gerovė, ar visa bendruomenė? Asmens ir bendruomenės santykis visais laikais buvo labai aktualus klausimas. Šio ryšio samprata atsiskleidžia ir XXa. lietuvių literatūroje. Taigi, šiandien savo kalboje atskleisiu, koks santykis tarp atskiro asmens ir bendruomenės atsiskleidžia Jurgio Savickio, Jono Biliūno ir Juozo Apučio kūriniuose.