Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje (Jonas Biliūnas ir Jurgis Kunčinas)

Kultūrologai teigia, jog miestų plėtra ir miestietiškos kultūros suklestėjimas žymi modernaus mąstymo įsigalėjimą, o miestas yra savotiškas šiuolaikinės sąmonės modelis: jame vis mažiau vietos lieka bendruomenės interesams, skatinamas individo uždarumas, vertės netenka gryni ir unikalūs jausminiai potyriai, akcentuojamos materialinės vertybės. XIX–XX a. sandūroje, dar tebesiformuojant modernizmo estetikai, ir XX a. pabaigoje, modernizmui pasiekus apogėjų, šie pasikeitimai suvokti ir atspindėti literatūroje skirtingai. Psichologinio realizmo atstovą Joną Biliūną dar labai smarkiai veikė tradicija, todėl su miestu susijusi žmogaus patirtis jo kūryboje neigiama, o modernistui Jurgiui Kunčinui ir jo veikėjams svarbi yra dabartis, tai, kas kuriama XX a. Šiuos skirtumus matome rašytojų kūriniuose – apysakoje ,,Liūdna pasaka“ ir romane ,,Tūla“.