Kada meilė stipresnė už laiką? (Jurgis Kunčinas ir Jonas Biliūnas)

Į žodį „meilė“ sutelpa patys gražiausi bei tauriausi žodžiai: laimė, džiaugsmas, ramybė. Tai jėga, kuri yra stipresnė net už laiką ir mirtį. Ši vertybė kiekvieną žmogų įkvepia kurti, siekti savo tikslų, o svarbiausia moko džiaugtis gyvenimu. Vieni svarbiausia ir brangiausia vertybe laiko meilę,  kiti – laiką. Tačiau kada meilė yra stipresnė už laiką?

Nei laikas, nei mirtis negali nuslopinti tyros meilės. Ypatingai meilė nugali laiką tuomet, kai mes nustojame skaičiuoti kiekvieną gyvenimo valandą, minutę, sekundę. Tik skirdami  visą savo laiką mylimiems žmonėms ir tai veiklai, kuri kiekvienam iš mūsų kelia teigiamas emocijas, suvoksime, jog meilė ir atsidavimas tam, kas mums iš tiesų rūpi yra svarbiau už viską. Apie meilę, kaip apie jėgą, kuri yra stipresnė už laiką rašė ir Lietuvos poetas, eseistas Jurgis Kunčinas. Po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, jis tapo vienas žymiausių lietuvių prozininkų. Kunčinas buvo laikomas sovietmečio metraštininku. Savo kūriniuose jis vaizduoja XX amžiaus pabaigos gyvenimo aktualius reiškinius, tokius kaip sužlugdyti žmonių likimai, tautos bohemiškumas. Kadangi daug dėmesio skiriama XX amžiaus pabaigai, todėl nenuostabu, kad Kunčinas savo kūryboje išreiškia antipatija sovietinei santvarkai. Kalbant apie vertybes, kurias prozininkas atskleidžia savo kūriniuose, ryškiausiai vaizduojama yra meilė. Kunčinas ne tik vaizduoja kaip meilė keičia žmogų, bet ir įrodo, jog ši vertybė yra stipresnė už viską. Tai puikiai atsispindi jo romane „Tūla“. Tai kūrinys apie dviejų žmonių meilę, jų vidinius pasaulius ir dvasinius išgyvenimus.