Inteligento vaizdavimas lietuvių literatūroje“ (Vincas Kudirka, Jurgis Kunčinas)

Šiais laikais inteligento sąvoka apibrėžiama kaip protinio darbo,  mokyto, apsišvietusio žmogaus ypatybė. Apskritai, kone visais amžiais inteligentija užėmė aukštą poziciją visuomenėje. Tačiau žvelgiant dar į netolimą praeitį, matyti, jog buvę ir išimčių. Taigi, kaip visgi keitėsi inteligentų vaidmuo visuomenėje?

                      Dar XIX a. pradėjęs formuotis gausus inteligentų sluoksnis turėjo nemažą įtaką visuomenėje. Būtent su inteligentijos susiformavimu Lietuvoje siejamas ir lietuvių tautinis atgimimas. Nors tuo metu palankių sąlygų raštijos plėtrai nebuvo (prisimename, jog po 1864 m. sukilimo iki 1904 m. buvo uždrausta knygas spausdinti lietuvių kalba), visgi lietuvių tautinė savimonė tik stiprėjo. Pirmieji laikraščiai, knygnešių veikla, slaptosios daraktorinės mokyklos stiprino lietuvių tautinį identitetą. Vienas garsiausių to meto šviesuolių, skatinančių lietuvius puoselėti ir kalbėti gimtąja kalba – Vincas Kudirka. Pats rašytojas, laikraščio “Varpas” vyriausiasis redaktorius, savo atsiminimuose pasakoja, jog besimokydamas gimnazijoje jis gėdijosi pripažinti turįs lietuviško kraujo, todėl daugiausia kalbėjo lenkų kalba. Tačiau kartą, į rankas paėmęs “Aušros” laikraštį ir pradėjęs jį skaityti, suprato “lietuvių esąs”... Taigi akivaizdu, jog XIX a. pirmieji šviesuoliai, tokie kaip Jonas Basanavičius, turėjo nemažos įtakos ir būsimam lietuvių tautinio atgimimo veikėjui – Vincui Kudirkai. Kone žymiausias jo kūrinys – “Tautiška giesmė”, kuriai ir muziką sukomponavo pats rašytojas.