Stiprieji ir silpnieji veikėjai Jono Biliūno ir Balio Sruogos literatūroje

Veikėjai – asmuo ar daiktas, kuris veikia literatūros kūrinyje. Dažniausiai skirstomi į teigiamus ir neigiamus, bet gali būti visai kitoks skirstymo pagrindas, pavyzdžiui: realūs – fantastiniai veikėjai, žmonės – gyvūnai, vaikai – suaugusieji, asmenybė – minia, stiprieji ir silpnieji veikėjai. Tie veikėjai, kurie yra drąsūs, ryžtingi, siekiantys savo tikslų, gali būti priskiriami prie stipriųjų literatūros veikėjų, O tie, kurie yra silpni, nepajėgūs, neryžtingi, nedrąsūs – silpnieji literatūros veikėjai. Analizuojant kūrinį, svarbu teisingai sugrupuoti veikėjus. Veikėjus gali charakterizuoti jų išvaizda, apranga, manieros, gestai, profesija, vardai ir pavardės, kalba, veiksmai, reakcija į įvykius, kitų veikėjų atsiliepimai. Itin išryškintas koks nors daiktas grožiniame tekste tampa detale, tai yra tam tikru raktu, padedančiu suvokti kūrinio prasmę.

„Dievų miškas“ pasakoja istoriją, kuri iki šios akimirkos gąsdina pasaulį. Koncentracijų tema yra labai skaudi ir žiauri, todėl kiekvienas istorinis liudijimas, šiuo atveju visas romanas, yra labai didelis turtas, liudijantis apie to meto kraupumus. Istorija pasakojama pirmuoju asmeniu, todėl pagrindinį veikėją galime tapatinti su autoriumi. Veikėjas išsilavinęs, stiprios valios žmogus. Ironiškas žvilgsnis į jį ištikusią gyvenimo tragediją leidžia išlaikyti sveiką protą ir netgi išgyventi lageryje. Pasakotojo vaidmuo šioje knygoje labai svarbus. Jo — beteisio kalinio — akimis matomas lagerio gyvenimas, tapomi sargų ir kalinių portretai. Pasakojime dokumentiškai tiksliai perteikiami ten vykę įvykiai, tačiau pasakotojas nėra bešališkas stebėtojas, įvykiai ir personažai nuolatos vertinami humanisto, su pasauline kultūra susipažinusio intelektualo akimis. Pasakotojas yra suvokiamas kaip stiprusis šio kūrinio veikėjas.