Meno ir grožio galia lietuvių literatūroje (Vyt. Mačernis, H.Radauskas)

2 psl. / 1176 žod.

Ištrauka

Menas yra tarsi kelias, jungiantis žmogų su kitais žmonėmis, su pasauliu. Menas žmogų lydi visą gyvenimą – nuo gimimo iki mirties. Juk visa žmogaus aplinka, buitis ir būtis, kasdienybė ir laisvalaikis vienaip ar kitaip susijusi su menu. Žinoma, meno supratimas, grožio pamatymas priklauso nuo požiūrio, išsilavinimo, auklėjimo, aplinkos ir daugelio kitų veiksnių. Neretai tikro meno net nesuvokiame, nepamatome. Aš menu galėčiau pavadinti gražią ir jausmingą muziką, gyvenimo tiesas atskleidžiančią literatūrą, tradicinę ar postmodernią architektūrą, dramatiškumo pilną teatrą, spalvingąją dailę. Visa tai yra menas – kūrėjo supratimas apie pasaulį ir to supratimo perteikimas įvairiausiomis formomis. Manau, labai svarbi žmones vienijanti meno forma yra literatūra. Literatūra yra žodžio menas, paveikiantis ne tik atskirą žmogų, bet ir visą tautą, visuomenę. XIX amžiaus pabaigoje - XX amžiaus pradžioje būtent literatūra tapo vienu svarbesnių veiksnių, nulėmusių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. V. Kudirkos, Maironio ir kitų kūrėjų darbai paskatino žmones suvokti savo tapatybę, vienytis ir kovoti už lietuvybę. Vadinasi, galima teigti, kad literatūra gali daryti reikšmingą poveikį žmonėms, tautoms ir kultūrai apskritai. Kyla klausimas – kaip? Savo kalboje norėčiau išskirti du literatūros dėmenis – meną ir grožį, estetiką, ir paanalizuoti, kaip būtent šios dvi temos atskleidžiamos lietuvių literatūroje.

Žmonės, vertinantys ir mylintys meną, visada randa bendrų interesų, susidomėjimas menu juos sieja ir vienija. Vienas ryškiausių meno vertintojų ir mylėtojų lietuvių kultūroje yra XX a. poetas Henrikas Radauskas. Šis kūrėjas, vertėjas, poetas modernistas Alfonso Nykos-Niliūno buvo vadinamas „menų alkoholiku“, nes visa, kas nesusiję su menu, jo nedomino. Pasakojama, kad poetas nemėgęs bendrauti su žmonėmis, kurie nieko neišmanė apie meną, nes nerasdavo su jais bendros kalbos. Pats poetas žavėjosi rusų simbolistais bei akmeistais, prancūzų impresionistine daile, baroko bei rokoko muzika, Antikos pasauliu, lankė teatrą bei kiną, domėjosi kalbos teorijomis, skaitė lenkiškai, prancūziškai, vokiškai, rusiškai.


Turinys

  • įžanga
  • Henriko Radausko eilėraščių rinkinys „Fontanas“ ir kiti jo kūriniai
  • Vytautas Mačernis ,,Žiemos sonetai“ ir kiti kūriniai
  • apibendrinimas

Reziumė

Autorius
vtamluk
Tipas
Rašinys
Dalykas
Literatūra
Kaina
€1.89
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Bir 17, 2017
Publikuotas
2017 m.
Apimtis
2 psl.

Susiję darbai

Menininko paveikslas XX a. lietuvių literatūroje

Literatūra Rašinys gabitello
Meninkas - tai jautrios sielos žmogus, pasaulį matantis ir jį interpretuojantis savaip. Savo išgyvenimus bandantis atpasakoti kūryboje. Kūrybos galia yra prigimtinė, pasireiškianti dideliu...

Kasdienybės grožio pajauta lietuvių literatūroje

Literatūra Rašinys 2015 m. dreamcatcher456
Visais laikais žmogus, spaudžiamas sunkumų, niūraus, pesimistiško pasaulio, remdavosi į grožį, kuris padėdavo vėl tvirtai atsistoti ant kojų, vėl pajausti gyvenimo džiaugsmą. Tačiau...

Menininkų konfliktas su realybe lietuvių literatūroje

Literatūra Rašinys 2019 m. juta999
Rašinyje atskleidžiamos romantizmo epochos rašytojų pagrindinės kofliktų priežastys su realybę. Pagrindinės priežastys romantizmo epochoje lėmusios konfliktą su tikrovę, buvo siekis pasipriešinti okupaciniam režimui...