Hans – Georg Gadamer “Istorija Menas Kalba” analizė

Hermeneutikos terminas anglų ir amerikiečių kritikų dažnai vartojamas kaip interpretacijos sinonimas. Vadinasi, hermeneutika – tai tam tikras reiškinių aiškinimasis, susijęs su interpretacija arba per ją besireiškiantis. Hermeneutikos sritis aprėpia visas prasmės išraiškas, kurios pirmiausia yra kalbiniai pasisakymai. Hermeneutika traktuojama kaip filosofinis tyrinėjimas, kurio tikslas – suprasti, ir kaip – tam tikri principai bei metodai, leidžiantys teisingai interpretuoti, t.y., suvokti, kas yra supratimas savo pamatine ir “egzistencine” prasme. Suvokę ir akcentavę svarbiausią hermeneutikos supratimo giją, galime beveik drąsiai teigti, jog Gadamerio knyga Istorija Menas Kalba yra lyg nepažįstamo, tolimo teksto skelbėja, tarpininkė, teksus padaranti artimesniais, atpažįstamais, turi vietą tarp kalbos ir filosofijos pasaulių. Garsiausias Dilthey’aus pasekėjas – vokiečių filosofas Hansas Georgas Gadameris, parašęs pagrindinę studiją “Tiesa ir metodas”, kurioje kelia literatūrinio teksto reikšmės (kiek ji priklauso nuo autoriaus ketinimų), jo suvokimo įvairiuose istoriniuose kontekstuose prasmės problemas, tikriausiai visus pasaulio pasekėjus paskatino intensyviau domėtis pamatinėmis hermeneutikos tiesomis ir tas tiesas skleisti saviems.