Žmonių likimai literatūroje

XIXa. pab. — XXa. pr. atsiranda nauja literatūros srovė neoromantizmas, sujungiantis romantizmui, simbolizmui ir impresionizmui būdingus bruožus. Svarbiausia neoromantizmo literatūros kūrinių tema — žmogaus išgyvenimai, neišsipildžiusios svajonės, amžinojo grožio ilgesys. Dažnai vaizduojama, kaip tam tikri išgyvenimai, žmogaus priimti sprendimai nulemia jo likimą. Neretai tam turi įtakos ir įvairios gyvenimo aplinkybės. Skirtingų sąlygų nulemti žmonių likimai atskleidžiami lietuvių rašytojo, realisto Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“, neoromantikų — dramaturgo ir prozininko Vinco Krėvės dramoje „Skirgaila“, rašytojo Juozo Tumo — Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ir realisto Jono Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka“. Taigi, kaip rašytojai atskleidžia, kas daro įtaką žmonių likimams?