Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas literatūroje

Laimė – tai dalykas, kurio nori visi pasaulio žmonės, tačiau ją pasiekti yra sunku. Žmonės turi skirtingus tikslus ir norus, kurie įprasmina žmogaus gyvenimą ir jam suteikia džiaugsmo. Vis dėlto žmonės susiduria su kliūtimis ir problemomis, todėl laimės paieškos kelias yra ilgas, sunkus, pilnas pokyčių ir skausmo. Dažnai asmeninės laimės tema susikerta su pareiga. Kiekvienas žmogus turi įsipareigojimų šeimai, tėvynei, draugams ar mylimajam. Todėl dažnai šie du skirtingi dalykai susiduria. Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas dažnai vaizduojamas lietuvių literatūroje. Ši tema atsiskleidžiama V. Krėvės, V. Mykolaičio-Putino ir Justino Marcinkevičiaus kūriniuose. Savo kalbėjime aptarsiu asmeninės laimės ir pareigos konfliktą lietuvių literatūroje.

        Pirmiausia Vincas Krėvė savo istorinėje dramoje „Skirgaila“ vaizduoja pagrindinio veikėjo, kunigaikščio Skirgailos, vidinį konfliktą tarp pareigos tėvynei ir asmeninės laimės. Dramos „Skirgaila“ veiksmas vyksta XIV a. pabaigoje, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje, kurios vietininkas ir valdovas tuo metu yra Jogailos brolis Skirgaila. Tai yra sudėtingas laikotarpis  Lietuvai nors pamažu žmonės pradeda priimti naują religiją tačiau vis tiek yra išlikusių pagoniškų papročių ir vertybių. Skirgailai buvo lemta skausmingu būdu jungti dvi epochas – pagonybę ir krikščionybę. “Skirgailos” veiksmas vyksta Vilniaus pilyje. Čia atvyksta Lenkijos ir kryžiuočių ordino pasiuntiniai vienas iš jų Keleris. Dramoje matome Skirgailos pastangas išsaugoti tautos kultūrinę tapatybę ir įsijungti į Europos valstybių gyvenimą. Pagrindinis veikėjas jaučia pareigą tėvynei, todėl kad ir kaip sunku, stengiasi dėl jos dirbti.