Asmens laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje (V. Krėvė, V. Mykolaitis – Putinas, Justinas Marcinkevičius)

Laimė - tai jausmas, kuris formuojasi kiekvieno žmogaus viduje ir apima mūsų dvasinę būseną, tačiau kad ir kaip besistengtume, kelias besiformuojančios laimės link nėra lengvas, nes dažnai šiame kelyje atsiranda pareiga. Tai sukelia žmogaus dvasios konfliktą, kuris neretai pareikalauja net ir pasiaukojimo, tačiau pasitaiko atvejų, kai pareiga kelia teigiamų emocijų ir motyvuoja žmogų nenustoti stengtis. Asmens laimės ir pareigos konfliktų pavyzdžiai skirtingai vaizduojami ir lietuvių literatūroje: XX a. pradžios neoromantikas Vincas Krėvė 4 dalių istorinėje dramoje „Skirgaila“ vaizdavo valdovą, kuris buvo priverstas paaukoti asmeninę laimę dėl tautos gerovės, XX a. pirmos pusės prozininkas realistas Vincas Mykolaitis – Putinas psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly“ sukūrė veikėją Liudą Vasarį, kuris, kankinamas sielos disonansų dėl netinkamo pašaukimo, nusprendė pasitraukti iš dvasininkų luomo ir būti poetu, nes nematė galimybių suderinti kunigo pareigų su kūryba, o XX a. antros pusės – XXI a. pradžios poetas Justinas Marcinkevičius dramoje „Mažvydas” atskleidė žmogų, kuris vykdydamas pareigą bandė surasti savo laimę, tad savo kalba sieksiu įrodyti, kad laimę kuriame mes patys, o kelią jos link parodo širdis.