Meilė tėvynei lietuvių literatūroje. Vincas Mickevičius – Krėvė, Justinas Marcinkevičius

Meilė - tai amžinas jausmas, be kurio pasaulis tiesiog neegzistuotų. Meilė - dažna tema lietuvių literatūroje, kur šis jausmas dažniausiai pasireiškia kaip meilė tėvynei. Kiekvienas žmogus iš prigimties yra susietas su savo tėvyne, o  tai viena iš svarbiausių vertybių, lemianti žmogaus tapatybę, sujungianti su bendruomene – tauta. Vienas iš ryškiausių romantizmo epochos veiksnių buvo nacionalinės savimonės formavimasis. Suvokta, kad tautą vienija bendra kalba, tradicija ir teritorija. Karų ir okupacijų laikotarpiu tėvynė negalėjo būti vien šalies, kurioje gimei. Ji tapo žmonių dvasiniu ir emociniu gyvenimo pamatu. Taigi, tėvynės meilę ir jos ilgesį galima laikyti didžiausia XIX - XX amžiaus žmogaus dvasinės kančios priežastimi. Šiandieninėje savo kalboje ,,Meilė tėvynei lietuvių literatūroje“ kalbėsiu kaip šis jausmas vaizduojamas įvairių laikotarpių lietuvių rašytojų kūriniuose.