„Ten, kur ramiai miegama ir sočiai valgoma, didelių menininkų neiškyla. Reikia didelių įtampų, grėsmių.“ (literatūrologė V. Daujotytė) Ar pritariate tokiai nuomonei?

Visiems puikiai žinoma, jog Lietuvos istorijoje būta nemažai skaudžių ir sunkių laikotarpių. Ne viena varginanti fašistų ar sovietų okupacija, atkaklios kovos už laisvę, masiniai gyventojų trėmimai į lagerius ar Sibirą ir daug gyvybių pareikalavę karai itin paveikė daugelį menininkų. Antrojo pasaulinio karo metais jų kūryboje vis dažniau rasdavosi tėvynės ilgesio, kaltės, žmogaus egzistencijos ar moralinio priešinimosi temų. Eilėse poetai atskleidė stojišką laikyseną karo akivaizdoje, pastangas išlikti žmogumi. Tad galima sakyti, jog kiekvienas sunkus laikotarpis, kurį išgyveno ir jautė menininkai, subrandino ne vieną lietuvių literatūrai ir kultūrai nusipelniusį rašytoją ar poetą.