Aleksandras Diuma sakė: „Moterys įkvepia mus dideliems darbams, bet trukdo juos atlikti.“ Remdamiesi XX a. lietuvių literatūros kūriniais pritarkite šiai minčiai arba paneikite

Visais laikais lietuvių literatūroje buvo kuriami įvairūs moterų paveikslai. Ilgą laiką moteris buvo vaizduojama kaip namų šeimininkė, šeimos židinio kurstytoja, kuriai buvo būdingas gerumas ir nuolankumas. Tačiau XX a. literatūroje moters paveikslas tampa sudėtingesnis: ji tampa svarbi vyro gyvenime, įgyja galios pakeisti jį. Tačiau iškyla klausimas: kaip moteris veikia vyro gyvenimą, ar XX a. lietuvių literatūroje ji yra įkvepianti mūza, ar gali būti ir trukdanti chimera? Į šį klausimą atsakyti padės Vincas Mykolaitis-Putinas, kuris parodo, jog moteris vyrą gali įkvėpti, bei Marius Katiliškis, kuris atskleidžia, kad pasinaudodama savo moteriškumu moteris vyrą gali ir pražudyti.

Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“ vaizduojamos moterys yra įkvėpimo šaltinis ir paskata atrasti save. Jos veda vyrą savęs pažinimo link taip įkvėpdamos keisti savo gyvenimą. Moters įtaką teko pajusti ir rašytojui Vincui Mykolaičiui-Putinui. Jis buvo kunigas, tačiau ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ėmė tolti nuo dvasininkų luomo, jo gyvenime atsirado moteris. Galiausiai Putinas neįstengė suderinti kunigo pareigų su kūryba ir atsisakęs dvasininkystės sukūrė šeimą. Panaši situacija yra vaizduojama ir jo psichologiniame romane „Altorių šešėly“. Kunigų seminarijoje studijuojančio jaunuolio Liudo Vasario gyvenime atsiranda vis kitos moterys. Pirmoji buvo Liucė – žaisminga, koketuojanti ir net viliojanti mergina. Pažintis su ja Vasariui buvo ir pirmoji pažintis su moteriškumu. Liucė pažadino Liudo Vasario vyriškas ambicijas ir sukėlė sumaištį jo gyvenime. Pajutęs, kad simpatija veda į nuodėmę, jis pradeda gėdytis net žiūrėti į ją.