Kristijono Donelaičio kūrybą išvertus į dabartinę bendrinę lietuvių kalbą ji būtų nesuprasta šiuolaikinio lietuvio. Palaikydami šią poziciją, argumentuotai išsakykite savo nuomonę

Literatūros tyrinėtoja Dalia Dilytė pripažįsta, kad šiuolaikiniam skaitytojui gali būti sunkiau suprasti Kristijono Donelaičio kūrybą. Yra net kultūros žmonių, kurie mano, kad agrarinės kultūros literatūros apskritai nebereikia. Tačiau nepažindami jos ir nepadarę savastimi, prarastume kultūrinę atmintį. Nesuprastume ir Europos kultūros šaknų. Daugumai mokinių nagrinėjant Donelaičio poemą „Metai“ yra sunku suvokti, kas sakoma ir ką tai reiškia. Vis dažniau vyksta diskusijos: ar vis dar verta vaikus skatinti skaityti „Metus“ ir juos nagrinėti. Kūrinys šiuolaikinei Y kartai dąrosi lygiai toks pat sudėtingas kaip matematinės formulės, nedrįstu jau net kalbėti apie Z kartą, kuriai priskiriami vaikai gimę nuo 2003 m. Vargu ar jie jau benorės suprasti ką reiškia „viežlybasis“ ar „nenaudėlis“. Klasika, žinoma, išlieka klasika, bet ką daryti tuomet, jeigu ją privedus net prie bendrinės lietuvių kalbos normų, šiuolaikinis lietuvis tik išpučia akis...

Kas buvo Kristijonas Donelaitis? Tikriausiai atsakymą į šį klausimą žinotų visi. Niekam nepaslaptis, jog Donelaitis gyveno XVIII a. – Apšvietos laikotarpiu. Studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, gebėjo eiliuoti vokiečių ir lietuvių kalbomis, mokėjo graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų kalbas, buvo gerai susipžinęs su antikine ir savo laikų literatūra, įgijo ir muzikinį išsilavinimą. Nuo 1743 m. iki mirties buvo Tolminkiemio parapijos pastorius, gerai pažino parapijiečių gyvenimą, lietuvių ir kitataučių, dvaro ir kaimo santykius. Donelaitis apibūdinamas kaip veiklus ir tvarkingas pastorius. Tikriausiai todėl, jog kruopščiai prižiūrėjo bažnyčiai priklausantį 40 hektarų ūkį. Turėjo nusibraižęs visų savo laukų planą ir susirašęs parapijiečius – atskirai doruosius, tie kurie pasižymėjo darbštumu bei Dievo žodžio paisymu, taip tap užsirašydvo tuos, kurie tingėdavo dirbti, nelankydavo bažnyčios.