„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste

„Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą.“ Taip apie kalbos svarbą tautai prabilo Mikalojus Daukša. Manau, jog gimtoji kalba kiekvienai tautai atrodo ypatinga pasaulio kalbų kontekste. Kalba, tai tautos pasididžiavimas ir didžiausias turtas, nes gimtoji kalba yra prilyginama jėgai, kurie suvienija, sujungia būrius žmonių kaip tautą. Seniausių pasaulio kalbų dešimtuke galime rasti ir savo gimtąją kalbą – lietuvių kalbą. Vien tai skatina mus – lietuvius – vertinti, gerbti ir saugoti savąją kalbą, kaip protėvių palikimą. Kiekviena pasaulio kalba turi teisę gyvuoti ir būti mylima, nes visos pasaulio kalbos turi kažką tokio, ko neturi kitos kalbos. Ne išimtis ir lietuvių kalba. Prancūzų kalbininkas, indoeuropiečių kalbų šeimas tyrinėjęs, Antuanas Mejė pasaulio žmonėms sako, jog norint išgirsti kaip kalbėjo mūsų proseneliai, indoeuropiečiai, reikia atvykti į Lietuvą ir paklausyti kaip kalba lietuvių valstietis. Nagrinėdama pasirinktą potemę išsakysiu savo požiūrį, kodėl yra svarbu išsaugoti savo gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste.

Gimtoji kalba, tai jėga, kuri vienija ir jungia žmones kaip tautą. Pasaulyje turime daugybę pavyzdžių, kai lietuviškų šaknų turintys žmonės rūpinasi, domisi gimtosios šalies istorija, kalba, papročiais. Vienas iš šių pavyzdžių – Lenkijoje, Punske gyvenanti mergina. Mergina teigia, jog jaučiasi tikra lietuve, mokosi Punsko mokykloje, kurioje vis dar dega „lietuviškos dvasios židinys“. Ši mergina, kaip ir kiti Punsko miestelio gyventojai, ypatingai domisi lietuvių kalba ir Lietuvos istorija, mini Lietuvai svarbias datas, stengiasi kalbėti savo gimtąja kalba, noriai jos mokosi. Mergina be galo džiaugiasi gyvendama tokiame lietuviškame kampelyje, džiaugiasi turinti galimybę mokytis taisyklingai kalbėti lietuvių kalba. Ji teigia, jog „norėdami išlaikyti savąją kalbą, turime naudotis ir vadovautis Lietuvos švietėjų ir kalbininkų pasiekimais.“ Vadinasi, užsienyje gimę lietuviškų šaknų turintys žmonės stengiasi bent truputį pasijusti gimtosios šalies dalele besimokydami lietuvių kalbos. Tai parodo, jog gimtoji kalba tikrai veikia, skatina žmones susivienyti ir prisidėti prie lietuvių kalbos išsaugojimo ir perdavimo kitoms kartoms.