Teigiama, kad plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis (kalbininkas G. Subačius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Jau nuo seniausių laikų kalba laikoma kaip – nepamainomas kiekvienos tautos pagrindas, neatsiejama jos kultūros dalis. Kalba yra jos literatūros, kultūros kūrimo priemonė, tautos savimonės, vertybių – būdo, papročių ir mąstymo išraiška. Daugelio tautų šviesuoliai – filologai, – ne vieną šimtmetį nagrinėjo ir suprato gimtosios kalbos reikšmę asmenybei ir tautai. Tautos gyvybingumas, jos galia remiasi kalbos jėga. Gal būtent todėl 1599 m. M. Daukša „Postilės“ „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ rašė: „Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti...“Tačiau, kad ir kaip gražiai skambėtų šie žodžiai, plintant globalizacijai begalo sunku rūpintis bei puoselėti savą kalba. Globalizacija veikia žmones, jų pasaulėžiūrą ir net tapatybę. Anot Kalbininko G.Subačiaus: „Plintant globalizacijai tokių mažų kalbų, kaip lietuvių kalba, struktūra ir kokybė neišvengiamai pasikeis – svarbu, kad kalbos pavadinimas išliktų ir kad turėtume su kuo tapatintis“. Šį požiūrį aš ir stengsiuos įvertinti savo kalboje.

*Globalizacija tai - didėjantis darbo našumas ir prieinamumas prie visų tautų kultūros lobių. Šiandienos pasaulis toks mažas, kad aplink pasaulį galime apkeliauti per 24 valandas. Technologiniai žmonijos laimėjimai padarė tai, ko per šimtmečius negalėjo padaryti romėnų imperija ar kitos užkariautojų tautos. Geležinkeliai, mašinos, elektra bei internetas apjungė praktiškai visą žmoniją Didžiųjų valstybių įtaka kitoms tautoms tapo nebeišvengiama, todėl privalome kiek įmanoma daugiau pasinaudoti jos privalumais bei sumažinti galimas neigiamas pasekmes.

Globalizacijos procesai didžiausią įtaką daro kalbai, jos struktūrai bei vartosenai, todėl kaip jau minėjo kalbininkas „G.Subačius“, mes privalome išlaikyti savo kalbos pavadinimą bei rasti su kuo tapatintis. Pastaruosius šimtmečius didžiausią įtaką mūsų tautai bei kalbai darė rytų milžinė Rusija. Ilgą laiko tarpą patyrėme rusifikaciją, kuri smarkiai atsiliepė dabartiniai mūsų kalbai. Tačiau mintys, jog esame pilnavertė Europos dalis padėjo mums atsiriboti nuo Rytų Europos įtakos. Vakarų Euoropa, tai ta kryptis į kurią turėtume žvelgti, o ne jos beprasmiškai bijoti. Būtent iš Vakarų Europos, daugiausia per Lenkiją, pastaraisiais šimtmečiais mes gavome kone visą tą kultūrinį pagrindą, ant kurio dabar laikomės. Taip pat gavome įrankius, įgalinančius saugoti, puoselėti ir platinti mūsų tautinę kultūrą. Juk savo visą folklorą užrašome rašto sistema, pagrįsta lotyniškais rašmenimis.