Lietuvių literatūrinė kalba tampa vis lėkštesnė, siauresnė, ji taip banalėja, kad greitai ja jau negalėsime išreikšti lietuvio egzistencijos pilnatvės (rašytojas L. Jakimavičius). Įvertinkite tokį požiūrį. Savo mintis pagrįskite pavyzdžiais

Ko gero, niekam nekiltų abejonių, kad šiuolaikinė literatūra ir netgi jos samprata yra visiškai kitokia nei, pavyzdžiui, Kristijono Donelaičio ar tautos dainiaus Maironio laikais. Poetas, literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius yra pasakęs, jog bėgant laikui lietuvių literatūrinė kalba vis labiau banalėja, todėl ja greitai nebegalėsime išreikšti lietuvio egzistencijos pilnatvės. Kyla natūralus klausimas – nejau gausybė šių dienų knygų yra bevertės? Ruošiantis kalbėti šia tema, teko atidžiau pažvelgti, ką šiandien skaitytojas gali rasti knygynų lentynose. Čia mirga marga naujų, negirdėtų pavardžių, kurių knygos metų metus dulka lentynose. Pripažinkime – retam rašančiajam pavyksta atrasti raktą, t.y. žodį, atrakinantį vartus į skaitytojo širdį. Tenka suabejoti, ar tokie leidiniai duoda ką nors gero bendram literatūros bagažui, ar praturtina lietuvių kalbą, o galbūt priešingai – ją skurdina? Mano nuomone, rašytojo L. Jakimavičiaus žodžiuose yra daug tiesos: literatūrinė kalba praranda savo grožį ir tampa paviršutiniška.