Švietimo organizacijų vadovų veikla skatinant daugiakalbystės kultūrą (projektinės veiklos aspektu)

Tyrimo aktualumas. Per pastaruosius du dešimtmečius švietimo politika smarkiai pasikeitė. Įgyvendinant naujas reikšmingas švietimo naujoves, patvirtinus naująjį Švietimo įstatymą, mokyklos vidaus audito metodiką, kitus dokumentus, keitėsi švietimo organizacijų vadovų darbo pobūdis, atsirado ir tapo aktualios naujos idėjos. Šiandien švietimo organizacijų vadovai skatinami keisti savo veiklos stilių: gebėti dirbti komandoje, priimti švietimo įstaigos kaitai reikšmingus sprendimus, diegti projektų metodus į ugdymo procesą, atlikti įvairias papildomas užduotis, veiksmingai bendrauti, stebėti ir vertinti išorės ir vidaus aplinką, užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, siekti efektyvios veiklos ir kt.

Tobulinant mokyklos veiklą, formuojant pedagogų požiūrį į ugdymo metodų ir jų komplektų pasirinkimą, gana svarbus vaidmuo tenka mokyklos vadovui. Vadovavimo pagrindas – tai mokėjimas vadovauti šiuolaikiškai, aktyviai, drąsiai taikant idėjas ir naujoves. Vadovavimas daro įtaką ugdymo procesui, bendruomenės telkimui, sąlygoja pedagogų kūrybiškumą, skatina norą nuolat tobulėti, ugdo iniciatyvą, savarankiškumą, stiprina įstaigos autoritetą, lemia vaikų ugdymo kokybę ir kaitos procesų sąlygas.

Daugiakalbystės diegimas į ugdymo procesą turėtų tapti viena iš mokyklos vadovo inicijuojamų naujovių. 2002 m. kovo mėn. Europos Sąjungos valstybių ar vyriausybių vadovai susitikime Barselonoje ragino nuo labai ankstyvos vaikystės mokyti mažiausia dviejų užsienio kalbų. Komisijos ilgalaikis tikslas yra didinti individualią daugiakalbystę tol, kol kiekvienas pilietis be savo gimtosios kalbos praktiškai mokės bent dvi kalbas.

Vidutinis užsienio kalbų, mokomų vidurinėse mokyklose, skaičius gerokai skiriasi nuo Barselonojo nustatyto tikslo. Be to, vis labiau pastebima tendencija, kad „mokytis užsienio kalbos‚ – tiesiog reiškia „mokytis anglų kalbos“. Komisija pabrėžė, kad „anglų kalbos nepakanka“. (Komisijos komunikatas, 2005).

Tyrimo naujumas. Švietimo vadovo veikla - pakankamai plačiai išnagrinėta tema. Pakankamai daug tyrimų atlikta vadovavimo stiliams nustatyti, plačiai nagrinėta projektinė veikla. Tarpkultūriniai projektai, bei jų teikiama nauda mokytojams ir mokiniams, mažai tyrinėjama, todėl susiklosčiusi situacija reikalauja specialaus mokslinio tyrimo. Magistrinis darbas būtų bandymas užpildyti šią spragą.

Tyrimo problema. Nors apie švietimo organizacijų vadovavimą, vadovų vaidmenį plėtojant projektinę veiklą atlikti įvairūs tyrimai, tačiau kyla probleminių klausimų:

• Kokios yra švietimo organizacijų vadovų veiklos charakteristikos, skatinant daugiakalbystės kultūrą?
• Ar švietimo organizacijose sudaromos palankios sąlygos daugiakalbystės mokymuisi?
• Koks švietimo organizacijų vadovų vaidmuo plėtojant daugiakalbystę projektine veikla?

Todėl šiame darbe ir bandysiu analizuoti švietimo organizacijų vadovų veiklą, skatinant daugiakalbystės kultūrą švietimo organizacijose (projektinės veiklos aspektu).

Probleminis klausimas - Kokia švietimo organizacijų vadovų veikla skatinant daugiakalbystę?

Tyrimo objektas – švietimo organizacijų vadovų veikla skatinant daugiakalbystę.

Tyrimo tikslas – atskleisti švietimo organizacijų vadovų veiklą, skatinant daugiakalbystės kultūrą.

Tyrimo uždaviniai:

1. Atskleisti Europos Sąjungos strategiją daugiakalbystės (1+2) aspektu.
2. Atskleisti projektinės veiklos švietimo organizacijoje poveikį švietimo organizacijų nariams.
3. Apibūdinti švietimo organizacijų vadovų veiklą puosėlėjant Europos Sąjungos strategijos daugiaklabystės siekimą, įtraukiant mokyklos bendruomenę į tarptautinę projektinę veiklą.

Tyrimo metodai.

Duomenų rinkimo metodai: mokslo šaltinių apžvalga ir analizė, dokumentų analizė.

Reikšmingi žodžiai: vadovas, daugiakalbystė, vadovavimas, švietimo projektas, projektas.