Senelių namų socioedukacinės veiklos galimybės

Jungtinių Tautų (2002) duomenimis, pasaulyje dabar gyvena 60 milijonų vyresnių negu 60-ies metų žmonių. Trys ketvirtadaliai jų gyvena besivystančiose šalyse. 2050-aisiais dvidešimt du iš šimto pasaulio gyventojų bus tokio amžiaus, senjorų skaičius per pusšimtį metų pasieks du milijardus. Per 50 pastarųjų metų gyventojų skaičius pasaulyje padidėjo 140, o vyresnių negu 60 metų amžiaus - 211, aštuoniasdešimtmečių - 407 procentais (D.Červokienė, 2002). Trečiasis - ilgaamžių tūkstantmetis kelia daug naujų problemų visoms pasaulio šalims.

1991 m. gruodžio 16d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino rezoliuciją, kurioje buvo suformuluotas Jungtinių Tautų požiūris į vieną iš amžiaus tarpsnių – senatvę: “kiekvieni metai, nugyventi seno žmogaus, turi būti pilnaverčio gyvenimo metai” (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 1999, p.8) Rezoliucijoje vyriausybės raginamos laikytis šio požiūrio, sudarant nacionalines programas. Čia taip pat patvirtintos seno žmogaus nepriklausomumo, dalyvavimo, rūpybos, saviraiškos ir pagarbos koncepcijos, kurių kiekviena akcentuoja seno žmogaus teises ir sąlygų sudarymą integralumui į visuomenę pagal savo interesus ir išgales. Svarbi yra saviraiškos koncepcija, teigianti, kad seni žmonės turėtų turėti “galimybę išnaudoti visus savo sugebėjimus ir patirtį, turėti galimybę kartu su kitais visuomenės nariais lavintis, dalyvauti kultūros ir poilsio renginiuose, (...) gyvendami pensionate, senelių namuose, prieglaudoje ar slaugos įstaigoje, naudotis visomis žmogaus teisėmis, būti gerbiami, paisoma jų vilčių ir poreikių, patys spręsti visus klausimus, susijusius su rūpyba, gydymu ir jų gyvenimo sąlygomis” (LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 1999, p.10).

Temos aktualumas. Senų žmonių problemos nagrinėtos įvairiais aspektais. A.Krinickienė (1997) nagrinėjo senų žmonių integraciją ir teikiamas paslaugas jiems bendruomenės aspektu, I.Verseckaitė (1998) tyrė senų žmonių poreikius ir teikiamas socialines paslaugas namuose, A.Račkelienė (1995) – pensinio amžiaus vyrų socialinio palaikymo ir gyvenimo kokybės ryšį su jų socialinės pagalbos poreikiais. V.Ražukaitė (1999) tyrė senų žmonių adaptavimosi globos institucijose problemas. I.Bajorienės (1999) tyrimas paremtas vien tik edukacinėmis senų žmonių galimybėmis senelių namuose, tuo tarpu I.Ščiukauskienė (1999) akcentavo kaimo pensinio amžiaus poreikį socialinėms paslaugoms, vykstant paslaugų decentralizacijai. Senelių namų socioedukacinė veikla mažai nagrinėta, todėl pasirinkta tema yra aktuali ir savalaikė.

Tyrimo problema. Senelių namuose gyvenantiems seniems žmonėms neretai yra sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujų žmonių, neįprastos senelių namų tvarkos. Senstant žmonės dažnai susiduria su įvairiomis biologinėmis, psichologinėmis, socialinėmis ar ekonominėmis problemomis, kurios gali neigiamai įtakoti jų gyvenimo kokybę. Todėl gyvenant senelių namuose senų žmonių gyvenimo kokybę neigiamai įtakojančius veiksnius gali sušvelninti ar panaikinti profesionali socioedukacinė veikla, vykdoma ten dirbančių socialinių darbuotojų, teikiant seniems žmonėms įvairias socioedukacines paslaugas. Šiame kontekste iškyla probleminiai klausimai: Kuo pasireiškia socioedukacinės veiklos senelių namuose specifiškumas? Kokie veiksniai ir kaip įtakoja senų žmonių gyvenimo kokybę? Kokios socioedukacinės veiklos galimybės užtikrina pilnavertį senų žmonių, gyvenančių senelių namuose, gyvenimą? Atsakymų į šiuos iškeltus klausimus paieška ir sudaro tyrimo problemos esmę.

Tyrimo objektas. Socioedukacinė veikla senelių namuose.

Tyrimo tikslas. Teoriškai pagrįsti ir empiriškai įvertinti socioedukacinės veiklos galimybes senelių namuose.

Tyrimo uždaviniai:

• 
  

  Išsiaiškinti socioedukacinės veiklos sampratos kompleksiškumą.

  
  

• 
  

  Atskleisti senėjimo proceso ypatumus ir juos aiškinančias teorijas.

  
  

• 
  

  Išryškinti veiksnius, lemiančius senų žmonių gyvenimo kokybę.

  
  


• 
  

  Atskleisti socioedukacinės veiklos senelių namuose specifiškumą.

  
  


• 
  

  Įvertinti socioedukacinės veiklos galimybes senelių namuose.

  
  

Tyrimo hipotezė. Senelių namai kaip institucija socioedukacinę veiklą realizuoja, patenkinant senelių namų gyventojų poreikius.

Tyrimo metodai:

• 
  

  Mokslinės literatūros analizė. Šis metodas buvo naudojamas, norint atskleisti socioedukacinės veiklos sampratos kompleksiškumą, ištirti senėjimo proceso ypatumus ir juos aiškinančias teorijas bei išryškinti senų žmonių gyvenimo kokybę sąlygojančius veiksnius.

  
  


• 
  

  Dokumentų analize buvo siekiama išryškinti socioedukacinės veiklos senelių namuose specifiškumą.

  
  


• 
  

  Anketinė apklausa buvo naudojama empiriniame tyrime, apklausiant socialinius darbuotojus, dirbančius senelių namuose. Šiuo tyrimo metodu buvo siekiama atskleisti senelių namuose suteikiamas socioedukacinės veiklos galimybes.

  
  


• 
  

  Struktūruoto interviu metodas buvo taikytas, norint įvertinti senų žmonių poreikį socioedukacijai bei užtikrinamas galimybes šiems poreikiams tenkinti.