LR Prezidento kompetencija ir įgaliojimai

Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančios konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybinės valdžios tęstinumą ir stabilumų, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamų įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leidžiamąja, vykdomąja bei teisminėmis valdžiomis.
Temos aktualumas ir reikšmingumas. Respublikos Prezidento statusas - vienas iš aktualiausių klausimų tiek Lie¬tuvos konstitucinės teisės istorijoje, tiek nūdienos Lietuvos valstybės konsti¬tucinėje praktikoje. Jau tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje Respublikos Prezidento statusas buvo tapęs demokratijos realizavimo, visuomenės poli¬tinių tradicijų vystymosi kliuviniu. Taip pat ir šiomis dienomis gausios pub¬likacijos spaudoje, mokslinės konferencijos, politikos bei visuomenės vei¬kėjų pasisakymai, o ir pati politinė, ekonominė, socialinė, taip pat moralinė tautos ir valstybės raida verčia atkreipti dėmesį į Respublikos Prezidento statusą, ieškoti būdų, kaip Respublikos Prezidento statusas galėtų būti efek¬tyvesnis sprendžiant visuomenės ir valstybės problemas.
Nė viena kita Lietuvos valstybės institucija nėra taip nenuosekliai pateikta konstitu¬cijose ir prieštaringai vertinta pagal konstitucinį statusą, kaip valstybės vadovo institucija. Būta ir kolegialaus (triumviratiško), ir vienašmenio valstybės, leidusio ne tik dekretus, bet ir įstatymus, galėjusio pirmininkauti ir Valstybės gynimo tarybos, ir Vyriausybės posėdžiams, rinkto tiek Seimo, tiek specialiųjų rinkikų ir visų piliečių trejiems, penkeriems ir septyneriems metams. Visa tai turi įtakos, kad visuomenėje ir jurisprudencijoje iki šiol nėra konceptua¬liai (iš esmės) vieningo Respublikos Prezidento funkcinės paskirties ir leistino ar deramo „politinio aktyvumo" supratimo.
Darbo objektas. Lietuvos Respublikos Prezidento kompetencija ir įgaliojimai.
Darbo tikslas. Analizuojant literatūrą išsiaiškinti kokie yra Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai ir kompetencija.
Darbo uždaviniai:
- aptarti valstybės vadovo sampratą;
- apžvelgti valstybės vadovo įgaliojimus: užsienio politikoje; krašto apsaugoje, santykiuose su Seimu Vyriausybė ir teismine valdžia; skirti ir atleisti valstybės pareigūnus; skirti valstybinius apdovanojimus; spręsti pilietybės, malonės teikimo klausimus;
- apžvelgti valstybės vadovo įgaliojimų pasibaigimą;
- aptarti kokius įgaliojimus valstybės vadovas turėjo pagal 1922 m., 1928 m., ir 1938 m. Konstitucijas.