Įrodinėjimo etapai baudžiamajame procese

ĮVADAS

Demokratinė teisinė valstybė privalo patikimai ginti konstitucines piliečių teises ir laisves, apsaugoti juos nuo bet kurių nusikalstamų kėslų. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 str. 1 d. nurodyta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tam byloje būtina surinkti, patikrinti ir įvertinti atitinkamos apimties įrodomąją informaciją. Visų įrodinėjimo veikloje dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas griežtai reglamentuoja BPK. Kovos su nusikalstamumu sėkmė labai priklauso nuo teisėsaugos institucijų darbo su įrodymais, nes toks darbas gali būti efektyvus tada, kai nenukrypstama nuo baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei kai mokama kūrybiškai taikyti įstatymą.

Duomenys, kurie vienu ar kitu būdu atspindi tiriamuosius byloje įvykius bei aplinkybes, vėliau tampa įrodymais, kurių pagalba ir nustatoma tiesa baudžiamojoje byloje. Bet kuri nusikalstama veika įvyksta materialiajame pasaulyje ir prieš jos padarymą arba jos darymo metu vyksta atitinkami reiškiniai bei faktai, kurie atsispindi aplinkoje, pastebimi žmonių ar palieka žymes bei pėdsakus daiktuose, todėl pareigūnai ieško tų konkrečių savitarpio ryšių tarp nusikalstamos veikos bei jos pasekmių, tarp nusikaltusio asmens ir tos aplinkos, kurioje nusikalstama veika buvo padaryta.Šio darbo objektas – įrodinėjimo etapai baudžiamąjame procese.Darbo tikslas – atskleisti atskirų įrodinėjimo etapų baudžiamąjame prosese turinį. uždaviniai:

1. Atskleisti įrodinėjimo baudžiamąjame procese sąvoką.
2. Išskirti ir aptarti įrodinėjimo etapus baudžiamąjame procese.