Rungimosi principo samprata baudžiamajame procese

Besivystant baudžiamojo proceso teorijai bei praktikai, vystantis visuomeniniams – teisiniams santykiams, vis dažniau iškyla poreikis įvertinti valstybės ir žmogaus santykių vertę baudžiamojo teisingumo įgyvendinimo kontekste.

Jau daugiau nei penkerius metus galiojantis naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas įstatymiškai įtvirtina rungimosi principo turinį bei vietą baudžiamojo proceso sistemoje. Reformuojant iki 2003 m. gegužės 1 d. Lietuvoje taikytą Baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK), jis 1995 m. buvo papildytas nuostata, kad bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (265 str.).[1]

Temos aktualumas. Rungimosi principo praktinis įgyvendinimas dažnai sukelia teisinio vertinimo problemų žmogaus teisių, teisėtų interesų apsaugos požiūriu. Po naujojo Lietuvos Respublikos BPK įsigaliojimo buvo pradėta tikėti, jog baigėsi inkvizicinio proceso modelio liekanų turinti baudžiamoji procesinė veikla, kurioje buvo tik deklaratyviai kalbama apie proceso šalių rungtyniškumą, proceso teisingumą. Tačiau dabar vertindami, kas pasikeitė taikant naująsias baudžiamojo proceso normas praktikoje, matome, jog „senasis“ procesas eina savo keliu be didesnių naujovių. Nežiūrint į tai, jog naujieji įstatymai savo turiniu nustato visiškai kitokias, rungtyniško proceso taisykles, tačiau praktikoje laikomasi senųjų proceso tradicijų. Todėl itin aktualu yra ieškoti ir vertinti esančių rungtyniško proceso klaidų priežasčių. Ikiteisminis tyrimas, kaip pirmoji baudžiamojo proceso stadija, savo turiniu yra labai prieštaringa stadija, kurios atžvilgiu ypač aktualu išsiaiškinti rungimosi principo įgyvendinimo aspektus.

Apie rungimosi principo nulemtas nuostatas Lietuvos baudžiamajame procese rašė docentas Gintaras Goda, profesorius Eugenijus Palskys, docentas Marcelis Kazlauskas, profesorius Antanas Kriščiukaitis, daktaras Karolis Jovaišas ir kiti. Visapusiškas rungimosi principo turinio suvokimas padeda teisingai įvertinti šio principo lyginamąją reikšmę baudžiamojo proceso principų sistemoje, įžvelgti šio principo taikymo tendencijas, be kita ko, užsienio šalyse.

Darbo objektas: rungimosi principas.

Darbo tikslas: apibrėžti rungimosi principo sampratą baudžiamajame procese bei išanalizuoti šio principo taikymo Lietuvoje tendencijas.

Darbo uždaviniai:

Apibrėžti rungimosi principo sampratą ir įvertinti jo reikšmė baudžiamajame procese;Išanalizuoti rungimosi principo vietą baudžiamojo proceso principų sistemoje ir nustatyti jo sąsajas su kitais baudžiamojo proceso principais;Atliktirungimosi principo turinio elementų analizę.

Rašant darbą, susidurta su literatūros šia tema stygiumi. Buvo naudotasi Lietuvos teisės aktais. Šalia oficialiųjų teisės aktų buvo remiamasi ir doktrinine Lietuvos bei užsienio šalių autorių literatūra, atskiriems teiginiams ir išvadoms pagrįsti buvo naudotasi tokių autorių kaip G. Godos, E. Palskio, M. Girdausko, M. Gušauskienės, M. Kazlausko ir kitų moksliniais darbais.

Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys, kai kurios skirstomos į poskyrius.

[1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas // Valstybės žinios, 2002, Nr. 37-1341.