Mokslinių įrodymų samprata ir reikšmė baudžiamąjame procese
Ištrauka
Nusikalstamų veikų tyrimo metu, baudžiamąjame procese tenka pritaikyti ne tik turimas teisines žinias, tačiau neretai prireikia ir specifinių žinių, siejamų su įvairiomis kitomis sritimis – technikos, ekonomikos, meno ar bet kurios kitos žmogiškosios veiklos sritimi. Šios žinios reikalingos tam, kad būtų galima įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, greitai ir efektyviai atskleisti nusikalstamas veikas bei išaiškinti asmenis, galimai padariusius nusikalstamą veiką. Tokių žinių nei teisėjas, nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai dažniausiai neturi, tad tokiu atveju susiduriama su būtinybe pasitelkti tokias žinias turinčius asmenis – specialistus bei ekspertus, galinčius atsakyti į svarbius su nusikalstama veika susijusius klausimus.
Nagrinėjama tema aktuali, nes reikšminga suvokti bei tiksliai nustatyti kuo moksliniai įrodymai išsiskiria iš kitų įrodymų rūšių, kokie yra jų požymiai, formos, kodėl jie yra reikšmingi baudžiamąjame procese.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti mokslinius įrodymus iš kitų įrodymų rūšių išskiriančius požymius, šių įrodymų taikymo aplinkybes, įvertinti mokslinių įrodymų reikšmę baudžiamąjame procese.
Darbo uždaviniai – nustatyti kaip yra vertinami moksliniai įrodymai, kokiais atvejais moksliniai įrodymai yra naudojami, kaip jie atsiranda baudžiamąjame procese.
Šio darbo objektu galima laikyti mokslinių įrodymų institutą, kuris yra itin reikšmingas baudžiamąjame procese, kadangi su nusikalstama veika susiję įvykiai dažnai būna labai sudėtingi bei reikalaujantys detalesnio jų ištyrimo, specialiai tam skirtos metodikos, priemonių, tad minėtų specialių subjektų turimos žinios dažnai tampa būtinomis siekiant užtikrinti proceso dalyvių teises bei teisėtus interesus.
Darbo originalumas pasireškia tuo, kad norima aiškiai išskirti mokslinius įrodymus iš kitų įrodymų rūšių, o tai padeda lengviau orientuotis irodymų bei įrodinėjimo procese, taip pat suvokti visų procese dalyvaujančių asmenų funkcijas, kai tai liečia mokslinių įrodymų panaudojimą, specialių žinių taikymo iniciavimą.
Tyrimo metodai. Norint kuo detaliau atskleisti nagrinėjamą temą buvo remiamasi pagrindiniais – literatūros analizės ir lyginamuoju tyrimo metodais. Taip pat darbe naudojamas ir analitinis-loginis metodas, siekiant įvertinti įvairiuose literatūros šaltiniuose surinktą informaciją, bei pateikiant su nagrinėjama tema susijusias išvadas.
Turinys
- Įvadas3
- 1. MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ SAMPRATA, POŽYMIAI, SKYRIMO PROCEDŪRA IR FORMOS5
- 1.1 MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ SAMPRATA5
- 1.2 MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ POŽYMIAI6
- 1.2.1 Specialios žinios8
- 1.2.2 Ne teisės žinios11
- 1.2.3 Specialus subjektas13
- 1.3 SKYRIMO PROCEDŪRA17
- 1.4 MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ FORMOS19
- 2. MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ REIKŠMĖ21
- Išvados24
- Šaltinių sąrašas25
Reziumė
- Autorius
- ge-reda
- Tipas
- Kursinis darbas
- Dalykas
- Teisė
- Kaina
- €8.28
- Lygis
- Universitetas
- Įkeltas
- Spa 7, 2018
- Publikuotas
- 2017 m.
- Apimtis
- 26 psl.
Ne tai, ko ieškai?
Išbandyk mūsų paiešką tarp daugiau nei 16600 rašto darbų