Įrodinėjimo problemos praktikoje

Temos aktualumas. Teismo proceso metu, siekiant išaiškinti ir ištirti nusikalstamas veikas, išnagrinėti bylas teismuose ir priimti teisingus procesinius sprendimus, kartu vykdoma ir pažintinė veikla, kurios metu nustatomos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Greitai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti teisės pažeidimų bylų aplinkybes, jas tinkamai išspręsti taikant įstatymus – tai vieni svarbiausių teisenos uždavinių. Šie uždaviniai sprendžiami įrodinėjant. Įrodinėjimas yra viena svarbiausių baudžiamojo, administracinio ir civilinio proceso sudėtinių dalių ir viena pagrindinių šių procesų subjektų veiklos krypčių. Mokslinėje literatūroje dažnai atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisenos efektyvumas priklauso nuo procesinio įrodinėjimo efektyvumo (Urbonas, 2003). Dažnai, nagrinėjant bylas, susiduriama su situacijomis, kurios apsunkina teisminį procesą. Praktika rodo, kad asmens kaltė neretai neįrodinėjama, o apsiribojama tik pažeidimo fakto nustatymu. Baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės taikymas nenustačius asmens kaltės – šiurkštus teisėtumo principo, kurio įgyvendinimas garantuoja teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pažeidimas. Be teisės pažeidimo padarymo fakto ir asmens kaltės nustatymo, būtina išsiaiškinti ir kitas aplinkybes, reikalingas norint teisingai išnagrinėti bylą. Įstatymas imperatyviai reguliuoja nuobaudos skyrimo taisykles, reikalaujančias atsižvelgti į byloje nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jų reikšmingumą. Šių aplinkybių nustatymas yra pagrindas teisingai įvertinti asmens padarytą teisės pažeidimą. Vis dėl to, labai svarbus niuansas yra tas, kad siekiant teisingai perteikti visas aplinkybes, kurios įrodo asmens kaltumą arba nekaltumą, reikalinga teisinga aplinkybių interpretacija bei informacijos perteikimas.

Baigiamojo darbo problema. Tam, kad būtų apgintos žmonių teisės ir įvykdytas teisingumas, reikalingas specialus pasiruošimas, aplinkybių ir faktų tyrimas. Tačiau vien ištirti ir pateikti faktus neužtenka. Reikalingas įrodinėjimas teismo procese dažniausiai būna sklandus, faktai pateikiami sistemingai, nekyla jokių papildomų klausimų, ar tikrai taip įvyko ir ar tikrai kaltinamojo kaltė yra įrodyta. Tačiau, retais atvejais, įrodinėjimo procese iškyla nesklandumų, faktais suabejojama arba nėra patvirtinančių to aplinkybių, iškyla papildomų klausimų. Svarbu žinoti, kokios problemos iškyla vykstant įrodinėjimo proceso dalyvius.

Baigiamojo darbo probleminiai klausimai:

1. Ar dažnai ir kodėl teisme įrodinėjimo proceso metu suabejojama gautų duomenų patikimumu?
2. Kokios problemos yra susijusios su įrodymų vertinimu?
3. Kokie yra atskirų įrodymų rūšių vertinimo ypatumai praktiniame lygmenyje?

Baigiamojo darbo objektas – įrodinėjimo problemos bylos nagrinėjimo procese.

Baigiamojo darbo tikslas – apibūdinti ir išanalizuoti įrodinėjimo problemas praktikoje.

Baigiamojo darbo uždaviniai:

1. Atskleisti įrodinėjimo teorijos sampratą.
2. Išnagrinėti įrodinėjimo procesą civilinėje, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje.
3. Atskleisti įrodinėjimo proceso civilinėje, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje panašumus bei skirtumus.
4. Išanalizuoti įrodinėjimo problemas praktikoje.

Baigiamojo darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė. Naudojami metodai: literatūros analizė, sintezė, apibendrinimas. Tiriant ir vertinant reiškinius naudojami loginės analizės, palyginimo, modeliavimo, interpretavimo metodai. Tiriamoji darbo dalis parengta naudojant kokybinius tyrimo metodus (siekiant tikslesnės duomenų interpretacijos atliekamos kelių atvejų analizės). Pateikiamos išvados ir rekomendacijos remiantis, palyginimo bei apibendrinimo metodais.

Baigiamojo darbo struktūra.

Baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai: teorijos ir teisinės bazės analizė, tyrimo pristatymas ir tyrimo rezultatų analizė. Tyrimo duomenys pristatomi vaizdinėmis priemonėmis: lentelėje ir paveiksle. Teorinės analizės ir tyrimo rezultatai pristatomi išvadose, pateikiamas literatūros sąrašas.