Pilietybės suteikimo išimties tvarka problematika

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai bei pati pilietybės problema pradėta nagrinėti XX amžiaus pradžioje, 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Nepriklausomybę. Vėliau šis procesas buvo pristabdytas, ir tik 1990 m. kovo 11 d., atstačius šalies Nepriklausomybę, vėl iškeltas.
Pilietybės instituto raidoje buvo nemažai diskusijų dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų, tame tarpe ir dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka reglamentavimo. Nors 1993 m. gegužės 14 d., priimant Lietuvą į Europos Tarybą, tuometinis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas buvo įvertintas gana palankiai, jis iki 2005 m. sausio 1 d. buvo keistas ar taisomas daugiau nei dešimt kartų. Iš to galima spręsti, kad stengiamasi civilizuotai spręsti sudėtingas pilietybės problemas, kai atsiranda spragų, ar yra būtinybė įstatymą tobulinti, kadangi įstatymo įgyvendinimui reikia nuolatinių pastangų.
Lietuvos Respublikoje pilietybės įgijimas yra reglamentuojamas Konstitucijoje, specialiuosiuose teisės norminiuose aktuose bei įstatymuose. Lietuvos Respublikos pilietybę galima įgyti keletu būdų: gimstant, įgyvendinus įstatyme numatytus reikalavimus bei kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išimtinis pilietybės įgijimo atvejis yra pilietybės suteikimas išimties tvarka. Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka gali suteikti tik Respublikos Prezidentas ir tik už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei. Būtent už kokius nuopelnus galima suteikti pilietybę išimties tvarka ir yra aktualus klausimas.
Šio darbo tikslas – išsiaiškinti pilietybės suteikimo išimties tvarka teisėtumo ribas bei pagrindinius pilietybės suteikimo išimties tvarka kriterijus, atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos kultūros, sporto, meno bei kitų sričių vertinimą bei valstybės prioritetus, sudarant baigtinį ypatingų nuopelnų Lietuvos Respublikai sąrašą.
Šiame darbe bus nagrinėjamas pilietybės suteikimas išimties tvarka, lyginami Lietuvos bei kitų užsienio valstybių pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejai. Šių klausimų nagrinėjimui bus pasitelkti lyginamasis, istorinis, sisteminis bei kiti metodai. Taip pat bus apžvelgta dviguba pilietybė, jos teisinis reglamentavimas bei jos efektyvumas tarptautinės teisės aspektu.