Savigynos teisės problematika: Izraelio – Hezbollah konfliktas

Jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principas įtvirtintas Jungtinių Tautų Chartijoje, kurio laikytis privalo visos valstybės, nepriklausomai ar valstybė Jungtinių Tautų Organizacijos narė, ar ne, nes tai tapo paprotinės tarptautinės teisės norma. Vis tik egzistuoja išimtys, kuomet jėgos panaudojimas traktuojamas teisėtu; taigi viena iš jėgos ir grasinimo jėga nenaudojimo principo išimčių yra valstybių savigyna, kurios problematika ir bus nagrinėjama šiame darbe.

Nagrinėjant valstybių savigyną, svarbiausia teisingai apsibrėžti sąvokas, bei nagrinėjant konfilktus, vadovautis nusistovėjusiomis normomis bei teisiniais aiškinimais. Iškiriamos 3 valstybių savigynos rūšys: tradicinė, būtinoji ir prevencinė.[1] Taip pat svarbu apibrėžti sąvokas: agresija, agresorius, bei prielaidas, kuomet galima taikyti savigynos priemones. Visa tai bus aptarta teorinėje darbo dalyje.

Temos aktualumas - tema yra aktuali, nes karinių priemonių naudojimą kitoje šalyje vis dažniau siekiama pateisinti kaip teisę į valstybių savigyną, tačiau dažnai tai būna ginčytini atvejai. O retkarčiai jau pasibaigus konfliktui, konflikto dalyvė, traktavusi savo veiksmus savigynos veiksmais, gali būti įvertinta , kaip veikusi netgi agresoriaus pozicijoje.

Nagrinėjamas objektas - Izraelio – Hezbollah konfliktas. Bus aptarta Hezbollah, kaip organizacijos specifika ir reikšmė konfliktui, ryšys su Libano valstybe, bei problemtika šiuo konkrečiu atveju.

Darbo tikslas – atskleisti savigynos teisės problematiką praktiniame lygmenyje remiantis Izraelio – Hezbollah konfliktu.

Pirmajame skyriuje bus aptarta istoriškai teisiškai įtvirtinta jėgos nenaudojimo principas, bei numatytos išlygos, bei savigynos apibrėžimas. Toliau įvertinta egzistuojanti problematika, bei išnagrinėta pasirinktas konfliktas – jo priežastys, ištakos, veiksmų seka. Taip pat šiame konflikte labai svarbus išorinių veikėjų kontekstas, todėl bus aptarta ir šis aspektas. Pabaigoje pateiktos išvados, kokios teorinės bei praktinės priežastys sudaro savigynos teisės problematiką.

[1] Erika Leonaitė Tarptautinės viešosios teisės paskaita, TSPMI, 2015m.