Asmens apžiūros taktikos ypatumai ir problematika teoriniu bei praktiniu aspektu

Valstybė gina ir saugo piliečių teises bei laisves remdamasi konstituciniu pagrindu. Tačiau, kai piliečių teisės ir laisvės, kurios įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau- LR Konstitucijoje) kaip prigimtinės viršyja įstatymų numatytas ribas ir daro žalą visuomenei, jos sprendžiamos teismuose. Bet, tam kad būtų išaiškinti nusikaltimai nuosekliai, taikomos tam tikros procesinės prievartos priemonės, kurios apibrėžiamos baudžiamojo proceso įstatyme, tokios priemonės varžo žmogaus teises, laisves, tačiau jų pagrindinis uždavinys išaiškinti nusikaltimus, todėl procesinių prievartos priemonių taikymas yra ypač svarbus. Procesinėmis prievartos priemonėmis taip pat renkami nusikalstamos veikos tyrimui reikalingi duomenys, kurių pagalba gaunami įrodymai apie rengiamus ar jau padarytus nusikaltimus. Procesinių prievartos priemonių taikymas svarbus, ne tik tuo, jog ikiteisminiuose tyrimuose tai yra aktuali priemonė sėkmingai kovoti su nusikalstamumu, atskleisti teisės pažeidimus ir pritaikyti sankcijas nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, bet tai yra itin jautri procesinė procedūra, kuria gali būti pažeidžiamos žmogaus teisės, laisvės, todėl parenkant ir skiriant, bet kurią procesinę prievartos priemonę svarbu tinkamai paskirti ir pritaikyti, kad būtų išvengta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) įstatymuose numatytų teisės normų pažeidimų, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų įstatymų pažeidimų (toliau- EŽTK), LR Konstitucijos ir kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimų. LR BPK 143 straipsnyje yra įtvirtinta Asmens apžiūros procesinė tvarka, tai viena labiausiai varžančių procesinių prievartos priemonių, kurios metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras atlieka įtariamojo arba nukentėjusiojo, arba kito asmens apžiūrą, šios apžiūros tikslas yra nustatyti ant apžiūrimojo kūno nusikalstamos veikos pėdsakus arba ypatingas žymes, susijusius su nusikaltimu, kai nereikalinga teismo medicinos ekspertizė. Tačiau kriminalistine prasme tai tyrimo veiksmas, kai taikomi asmens apžiūros taktiniai ypatumai kurie padeda gauti, patikrinti bei ištirti nusikalstamai veikai reikšmingus duomenis. Tai labai probleminė taikymo priemonė, kadangi, bet kuriam asmeniui įtariamajam, nukentėjusiajam taikant tokią prievartos priemonę, tam tikrais atvejais pareigūno ar prokuroro atliekami apžiūros metu taktiniai veiksmai gali pereiti prie asmens kratos veiksmų, kas yra draudžiama. Asmens krata ir asmens apžiūra turi daug panašumų, bet tai yra du skirtingi procesiniai veiksmai bei jų taktiniai būdai skiriasi. Praktikoje jie dažnai yra painiojami. LR BPK reglamentuotais įstatymais asmens apžiūros metu negali būti žeminamas asmens orumas arba atliekami veiksmai prieš žmogaus valią. Susiduriame su paradoksaliu atveju, kai taikomos procesinės prievartos priemonės turi prioritetą, bet LR Konstitucija neužkerta kelio įstatymu įtvirtinti tokias baudžiamojo proceso priemones, kurios daugiau ar mažiau skiriasi nuo bendrojo baudžiamojo proceso konstitucinio modelio. Praktikoje asmens apžiūros metu, pavyzdžiui, įtariamajo pasipriešinimo atveju taktiniai veiksmai negali būti atlikti, todėl su tuo bandoma susidoroti kitokia forma, tai bandymas korektiškai susitarti su asmeniu.
Darbo aktualumas. Ši tema yra aktuali tiek teorine, tiek praktinio taikymo prasme, nes teoriškai asmens apžiūros taktiniai veiksmai bei procesiniai veiksmai apibūdinami vienaip, o praktikoje dažniausiai tai veikia ne visai taip, kaip išdėstyta teorijoje. Apie asmens apžiūros taktiką Lietuvos teisinėje literatūroje rašyta labai nedaug. Be to praktikoje ji dažnai painiojama su asmens krata, apie kurią taip pat informacijos išsamios daug nėra. Norint tinkamai ir efektyviai taikyti šias procesines prievartos priemones, pirmiausia būtina suvokti jų esmę, tikslus, skirtumus bei panašumus tam, kad būtų galima konkretizuoti šių procesinių prievartos priemonių taikymo tvarką bei išskirti pagrindinius skirtumus, kurie LR BPK nėra konkretizuoti bei išskirti.
Darbo problematika. Asmens apžiūros taktikos problematika atsiranda tuomet, kai tai pažeidžia Konstitucines žmogaus teises, teisę į neliečiamumą, orumą nors kitokiais būdais siekiant atlikti tam tikrus nusikaltimo tyrimui būdingus veiksmus praktiškai neįmanoma. Todėl yra ypatingai svarbu tinkamai parengti bei pritaikyti procesines prievartos priemones. Taip pat praktika rodo, jog susiduriama su tokiomis problemomis, kaip nuo asmens apžiūros prieinama prie asmens kratos veiksmų. Asmens apžiūra ir asmens krata tai procesinės prievartos priemonės, turinčios daug panašumų , bet taip pat esminių skirtumų, todėl šios procesinės prievartos priemonės negali būti gretinamos ar tapatinamos. Deja, praktikoje nepavyksta išvengti šių problemų.
Darbo objektas. Asmens apžiūros taktikos ypatumai bei problematika, Asmens kratos ir asmens apžiūros samprata bei problematika teoriniu bei praktiniu aspektu. Asmens apžiūros ir asmens kratos reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose įstatymuose.
Darbo tikslas. Išanalizuoti ir palyginti Lietuvos baudžiamajame procese numatytas asmens kratos ir asmens apžiūros procesines prievartos priemones. Atskleisti šių prievartos priemonių savybes, esminius panašumus bei skirtumus.
Darbo uždaviniai.
1) išanalizuoti asmens kratos ir asmens apžiūros sampratą
2) atskleisti šių prievartos priemonių sąvokas, esmę bei tikslus;
3) palyginti bei atrasti šių procesinių prievartos priemonių panašumus bei skirtumus teoriniu bei praktiniu aspektu.
Literatūros šaltinių apžvalga ir metodai. Rašant darbą buvo pasitelkiama lyginamuoju, empiriniu bei kitais metodais.