Privalomojo draudimo rūšys, jų teisinio reguliavimo teoriniai ir praktiniai aspektai

Šiandien manoma, jog draudimo veiklos formavimosi užuomazgos atsirado ankstyvaisiais viduramžiais. Tačiau draudimo apraiškų buvo sutinkama jau ir ankstesniais istoriniais laikotarpiais. Žmonės, siekdami užtikrinti sausuma ar vandens keliais gabenamus krovinius, siekė sumažinti dviejų stichijų ugnies bei vandens keliamą pavojų ir ieškojo būdų, kaip apsaugoti gabenamas prekes nuo šių dviejų galingų gamtos stichijų.

Specifiniai senovės draudimo bruožai būtų tokie:

• savidrauda; draudėjai ir draudikai buvo tie patys asmenys.
• pagrindinis draudimo tikslas – tam tikros paklausos aprūpinimas, dažniausiai laidotuvių išlaidų kompensavimas. Draudimas nebuvo pelno siekiantis verslas. XIV-XVII amžiais: dominavo pervežimų draudimas (sparčiai vystantis laivininkystei). XVIII-XIX amžius buvo susijęs su sparčiu pramonės vystymusi. Naujų energijos rūšių panaudojimas, perėjimas nuo manufaktūros prie fabriko, nuo rankinio darbo prie mašininio kartu reiškė ir naujų rizikos rūšių atsiradimą. Ryškėja ir valstybės įtaka draudimo rinkai. Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje buvo priimti įstatymai, įpareigojantys darbdavius atsakyti už savo darbininkų sužeidimus ar mirtį. Draudimo rinkoje atsirado naujos paslaugos, padedančios dirbančiajam ar jo artimiesiems nelaimės atveju. Darbdaviai ėmė jausti savo atsakomybę už dirbančiųjų sveikatą ir gyvybę. (Čepinskis ir kt., 1999, p. 60-63).

Temos aktualumas. „Daugeliu atvejų draudimas vykdomas savanoriška forma, t.y. remiantis privataus draudimo įmonės (draudiko) ir draudėjo susitarimo pagrindu. Tačiau pasaulinėje praktikoje yra nusistovėjusi tendencija svarbius visuomenei ir valstybei draudimo teisinius santykius reguliuoti valstybės mastu.“ (Stankevičius, 2002, p. 121). „Lietuvoje atgavus nepriklausomybę, draudimo rinkoje buvo tik vienas monopolisto teisėmis ir privalumais besinaudojantis draudikas – Valstybinė draudimo įmonė. Ši draudimo institucija, kaip ir centralizuotos ekonomikos sąlygomis, vykdė visų rūšių draudimą.“ (Maksimaitienė, Maksimaitis, 1997, p. 28-32). Kiekvienai valstybei yra aktualu užtikrinti visuomenės gerovę, o tai padaryti galima tik per gerai sureguliuotą teisinę bazę, skaidrią mokesčių sistemą ir darniai veikiantį socialinės apsaugos mechanizmą.

Šiame baigiamajame darbe didesnis dėmesys bus skiriamas dviems privalomojo draudimo rūšims, tai socialiniam privalomajam draudimui ir sveikatos privalomajam draudimui. Šias dvi draudimo rūšis bus mėginama analizuoti, per nagrinėjamą teismų praktiką.

Draudimo tematika Lietuvoje yra rašę šie autoriai: J. Čepinskis ir D. Raškinis (2004), J. Čepinskis, D. Raškinis, R. Stankevičius ir A. Šernius (1999), J. Galginaitis ir R. Stankevičius (2005), A. Guogis ir A. Bitinas (2011), S. Kausteklytė-Tunkevičienė (2010), R. Kirkauskienė ir Ž. Karazijienė (2009), E. Maksimaitienė ir V. Maksimaitis (1997), D. Skučienė ir A. Gataūlinas (2011), R. Stankevičius (2002),K. Zaveckas (2007) ir kt.

Darbo problema. Jau pats pavadinimas privalomasis draudimas suponuoja tai, jog tai yra tam tikrai asmenų grupei arba visiems asmenims įstatymais reglamentuotas ir privalomas turėti draudimas. Kiekviena valstybė siekdama sukurti efektyviai veikiančią draudiminę bazę, nustato specifines privalomojo draudimo rūšis, kurios užtikrintų nacionalinės ekonomikos augimą ir stabilumą, garantuotų realų nuostolių kompensavimą apdraustiems asmenims. Kitaip tariant privalomasis draudimas gali būti taikomas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtinių ar kitokių interesų apsaugai užtikrinti. Tačiau neužtenka tik įstatymiškai reglamentuoti privalomąjį draudimą ir jo rūšis, kur kas svarbiau yra, jog bet kokios rūšies privalomasis draudimas realiai būtų gerai veikiantis, efektyvus, o ne tik deklaratyvus.

Lietuvoje šiuo metu vis dar pasigendama išsamesnių tyrinėjimų privalomojo draudimo tema, todėl labai svarbus vaidmuo sprendžiant vienus ar kitus klausimus, susijusius su privalomuoju draudimu ir su iš jo kylančiais ginčais yra teismų praktika, priimtos nutartys ar sprendimai bylose, susijusiose su privalomuoju draudimu, kai formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose.

Darbo objektas. Bakalauro baigiamojo darbo objektas – privalomas socialinis draudimas ir privalomas sveikatos draudimas.

Darbo dalykas. Bakalauro baigiamojo darbo dalykas – privalomojo socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimas praktikoje.

Darbo tikslas. Šio darbo tikslas – atskleisti teorinius ir praktinius privalomojo draudimo teisinio reglamentavimo ypatumus.

Darbo uždaviniai. Tam, kad būtų tinkamai ir visapusiškai pasiektas užsibrėžtas darbo tikslas, išsikeliami šie darbo uždaviniai:

1. Atskleisti privalomojo draudimo sampratą ir rūšis;
2. Atlikti Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo teisinio reglamentavimo analizę;
3. Išanalizuoti Teismų praktiką Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo srityje;
4. Pateikti rekomendacijas šių privalomojo draudimo rūšių taikymui praktikoje

Teoriniai darbo metodai: Lyginimo metodas. Šis metodas leidžia palyginti ir įvertinti skirtingas privalomojo draudimo rūšis, atskleisti esminius jų ypatumus. Lyginimo metodas darbe naudojamas analizuojant Lietuvos valstybės teisminę praktiką ir autorių pasisakymus, susijusius su privalomojo draudimo problematika. Sisteminės analizės metodas, skirtas mokslinės literatūros, įvairių straipsnių ir publikacijų analizei atlikti, analizuojant privalomojo draudimo tematiką. Apibendrinimo metodo pagalba darbe susisteminama mokslininkų nuomonė nagrinėjama tema, taip pat pateikiami atliktos teismo nutarčių analizės metu gauti rezultatai. Sintezės metodas reikalingas rengiant pasiūlymus ir rekomendacijas privalomojo draudimo įgyvendinimo tobulinimui ir pastebėtų trūkumų teisinėje bazėje šalinimui.

Empiriniai darbo metodai. Vienas pagrindinių darbe taikytų empirinių metodų yra teisinių dokumentų analizės metodas, juo remiantis nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys arba turintys įtakos privalomojo draudimo veiklai, taip pat analizuojama teismų praktika (nutartys) bei LR Konstitucinio teismo išaiškinimai, susiję su nagrinėjamomis privalomojo draudimo rūšimis. Šio metodo pagalba bakalauro baigiamajame darbe išlaikyta objektyvi pozicija tiriamos temos atžvilgiu.