LR prezidento įgaliojimai įstatymų leidyboje

Lietuvos Respublikos Konstitucijos VI skirsnio 77 straipsnyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Remiantis šio Konstitucijos straipsnio formuluote, būtų galima manyti, kad valstybės vadovas yra „pirmasis asmuo“, svarbiausia ir pagrindinė institucija valstybėje. Tačiau žvelgiant į kitų Lietuvos Respublikos valdžios institucijų (pirmiausia – Seimo) įgaliojimus, darytina išvada, kad Prezidento vaidmuo valstybėje labiau reprezentacinis nei galintis padaryti realią įtaką sprendžiant visuomenės ir valstybės problemas.

Kadangi Lietuvos valstybės valdymo modelis priskiriamas parlamentinės respublikos valdymo formai su tam tikrais mišrios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumais, nestebina tai, kad pagrindinis vaidmuo įstatymų leidyboje Lietuvoje atitienka parlamentui – Seimui, ir jokiai kitai valdžios institucijai nėra suteikta įstatymų leidybos teisė. Tačiau Lietuvos Respublikos Prezidentas šioje srityje taip pat turi atitinkamų įgaliojimų.

Lietuvos Respublikos Prezidento instituciją, jo konstituinį statusą bei įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstituciją savo darbuose tyrė ir nagrinėjo E. Kūris, G. Mesonis, A. Abramavičius, L. Talat- Kelpša, P. Vinkleris, P. Ragauskas. Šiame darbe daugiausiai bus remiamasi šių autorių pateiktomis nuomonėmis, argumentais bei išvadomis.

Šio darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų įstatymų leidybos procese formas, paliečiant esmines jų teorines ir praktines realizavimo problemas.

Šiam tikslui pasiekti užsibrėžiami tokie uždaviniai:

- aptarti Lietuvos Respublikos Prezidento teisinį statusą;

-trumpai paminėti pagrindinius Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus bei kompetenciją pagal Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstituciją;

-išanalizuoti esminius Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus įstaymų leidybos srityje, pateikiant išvadas ir siūlymus, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento konstitucinis statusas ir įgaliojimai galėtų būti tobulinami ir plečiami.

Darbo pradžioje analizuojamas Lietuvos Respublikos Prezidento teisinis statusas, jo esminiai požymiai, toliau trumpai aptariami svarbiausi Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai (įgaliojimai užsienio politikos srityje, įgaliojimai formuojant Vyriausybę, teisė kreiptis į Konstitucinį teismą ir įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus) ir galiausiai atskleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje, šių įgaliojimų pasireiškimo formos, pagrindinės teorinės bei praktinės problemos, su kuriomis susiduriama šioje srityje Lietuvoje.