Pilietybė. Referendumas. Rinkimų pagrindai. Seimas: struktūra ir įgaliojimai. Prezidentas ir jo įgaliojimai. Savivaldybės taryba, jos struktūra ir įgaliojimai

Teisė – tai, “Kur visuomenė, ten ir teisė” (Dambrauskienė G. ir kt. 2004, p. 26). Žmogus, kaip socialinė būtybė, tenkina objektyvųjį poreikį remtis valstybės valdžios organizacinėmis formomis. Negali būti visuomenės be tam tikrų taisyklių, moralės normų, kurios reguliuoja žmonių tarpusavio santykius. Valstybės veiklos tikslai turi būti tokie, kad saugotų kiekvieno asmens teises ir tenkintų jo teisėtus interesus.
Šiuo darbu norime supažindinti su Lietuvos Respublikos normomis, reguliuojančiomis santykius, susijusius su valstybės valdžios organizavimu ir įgyvendinimu. Pagrindiniai konstitucinės teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, rinkimų (Prezidento, Seimo, Savivaldybių tarybų) įstatymai. Taip pat norime pažymėti, kad su pilietybe glaudžiai siejasi žmogaus teisės, laisvės bei pareigos. Tai yra nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos valstybe. Šiuos skyrius „Seimas“ ir „Pilietybė“ analizavo E. Grigonienė, „Referendumas“ ir „Rinkimų pagrindai“ analizavo S. Dogadajeva, „Prezidentas“; „Prezidento įgaliojimai“ ir „Savivaldybės Taryba“; „Savivaldybės įgaliojimai ir struktūra“ analizavo S. Čereškienė.
Iš viso to pastebėsime, kad santykis “žmogus – visuomenė – valstybė” patvirtina, jog žmogus valstybei yra tikslas, o žmogui visuomenė ir valstybė – priemonė.
Darbui ruošti buvo naudojama literatūra Lietuvos teisės klausimais, remtasi Lietuvos Konstitucija, internetiniais šaltiniais.