Konstitucijos samprata

Lietuvos nūdienos teisinėje literatūroje bene madingiausia tema – nacionalinės teisės harmonizacija su Europos Sąjungos teise, europinių teisinių standartų įtvirtinimas įvairiose teisinio gyvenimo srityse. Nesibaigia diskusijos dėl nacionalinės ir tarptautinės teisės santykių, dėl Europos šalių teisę vienijančių tendencijų, teisinio reguliavimo globalios ir regioninės unifikacijos įtakos. Mažiau dėmesio skiriama kitam – ne mažiau svarbiam šiuolaikinio teisinio gyvenimo reiškiniui – teisės, visos teisinės sistemos, teisinės tikrovės konstitucionalizacijai.
XX a. Pabaigoje pastebėta, kad ir įvairios teisės šakos, ir teisės normų taikymo praktika, net teisės mokslas patiria vis didesnį konstitucijos, jos vertybių, poveikį. Konstitucija vis labiau skverbiasi į visą teisinį gyvenimą. Šio kursinio darbo tikslas – atskleisti, kokiais būdais konstitucija įtakoja minėtus institutus.
Temos nagrinėjimą, mano manymu, būtų tikslinga pradėti nuo konstitucijos koncepcijos suformulavimo. Todėl pirmasis skyrius bus skirtas konstitucijos sampratos bei ypatingos jos vietos teisinėje sistemoje analizei. Vadovaudamasi lyginamuoju, loginiu bei sisteminiu metodais, šį uždavinį stengsiuosi atlikti aptardama, kaip skirtingai gali būti formuluojamas konstitucijos apibrėžimas ( tai priklauso nuo autoriaus pasaulėžiūros, teisinės ir politinės sąmonės bei tuo laikotarpiu vyraujančios ekonominės ir socialinės sanklodos ), bei kokios konstitucijos savybės išskiria ją, kaip ypatingos svarbos teisės aktą, iš kitų teisės aktų teisinėje sistemoje.
Antrajame skyriuje bus akcentuojamas konstitucijos socialinis reikšmingumas – aptarsiu, kokia yra šio akto prasmė socialinėje sistemoje, bei bandysiu įrodyti, jog socialinis konstitucijos poveikis visuomeniniams santykiams yra itin svarbus ( tokiu būdu užtikrinamas skirtingų interesų grupių socialinis konsensusas, t. y. visuomenės santarvė ).
Trečiajame skyriuje, prieš tai aptarus konstitucijos galią daryti ryškų socialinį poveikį visuomeniniams santykiams, skirsiu konstitucijos funkcijų, t. y. būdų, įtakojančių visuomeninius santykius, klasifikavimui bei kiekvienos iš jų turinio atskleidimui. Pažymėtina, jog vadovaudamiesi skirtingais kriterijais, teisės teoretikai pateikia skirtingas konstitucijos funkcijų klasifikacijas, todėl aptarinėsiu jas skyrium. Be to, tai svarbu konstitucijos funkcijų esmės atskleidimui. Šiame skyriuje taip pat pasistengsiu argumentuotai pagrįsti jų reikšmę konstitucijos nuostatų bei atitinkamų politinių tikslų įgyvendinimui, vertybių sistemos valstybėje įtvirtinimui, visuomenės integracijai, valstybės organizacijai, socialinei orientacijai bei normatyvinėms prognozėms, teisinei transformacijai, konstitucinės teisės apsaugai, teisinės sistemos harmonizavimui, asmenų elgsenai ir pasaulėžiūrai bei duomenų apie valstybę rinkimui ir kaupimui.
Išsamiau aptardama svarbiausius teiginius, stengsiuosi juos iliustruoti pavyzdžiais iš Lietuvos konstitucinės bei socialinės praktikos. Mano manymu, tai itin svarbu, kadangi susidomėjimas šio kursinio darbo tema Lietuvoje yra ganėtinai menkas. Konstitucijos funkcijų esmės ir reikšmės neteisingas arba neišsamus suvokimas neleidžia suprasti konstitucijos paskirties bei uždavinių, pakankamai įvertinti jos reikšmės klojant konstitucinės santvarkos pamatus – kaip žinoma, konstitucijos egzistavimas automatiškai nesukuria darnios, demokratiniais principais pagrįstos visuomeninės santvarkos.