Rinkimų samprata

Daugeliui balsavimas rinkimuose atrodo labai paprastas ir nieko nelemiantis veiksmas, žmonės tiesiog įmeta biuletenius, kažkas juos suskaičiuoja ir rezultatas aiškus. Tada mūsų išrinkti kandidatai valdo valstybę, o visuomenė toliau skundžiasi, kad gyvenimo sąlygos nepagerėjo. Visgi balsavimas nėra toks paprastas, taip pat nėra paprastos ir rinkimų sistemos nuo kurių priklauso balsavimo eiga.
Turime suvokti, kad rinkimai Lietuvoje yra demokratiniai, laisvi ir sąžiningi. Suverenitetas priklauso Tautai, Tauta kurią valstybę, valstybė gyvuoja dėl Tautos.Todėl LR piliečiams suteikiamos geriausios galimybės išreikšti savo nuomonę rinkimuose, pritaikomos tinkamiausios rinkimų sistemos demokratinėje visuomenėje rinkti LR Prezidentą, Seimą, Savivaldą.
Šiuolaikinėje Lietuvoje yra pritaikytos trys skirtingos rinkimų sistemos: absoliučios daugumos – prezidento rinkimuose, mirši paralelinė seimo, proporcinė- vietos valdžios rinkimuose. Skirtingos rinkimų sistemos leidžia valstybei efektyviau gyvuoti, nes pasirenkat tik vieną iš paminėtų rinkimo sistemų kiltų daug problemų, tokių kaip: nepasitenkinimo,nepasitikėjimo išrinktaisiais asmenimis, nesąžiningumo rinkimuose ir po rinkimų vykdomoje išrinktųjų veikloje.
Taigi, šiame darbe analizuosime LR rinkimų sistemas, siekiant suvokti, kaip vyksta LR Prezidento, Seimo, Savivaldos rinkimai, kokia yra tinkamai parinktos rinkimo sistemos svarba renkat valdžią.
Darbo tikslas: išanalizuoti Lietuvos Respublikos Seimo, Prezidento, Savivaldybės Tarybosrinkimų sistemas.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti rinkimų sampratą;
2. Išanalizuoti LR Prezidento rinkimų sistemą;
3. Išnagrinėti LR Seimo rinkimų sistemą;
4. Ištirti LR Savivaldybių Tarybų rinkimų sistemą.