Rinkiminis elgesys Lietuvoje: rinkėjų pasyvumas

Dalyvavimas rinkimuose yra bene svarbiausia ir dažniausia politinio dalyvavimo forma ir būtent jam skiriamas didžiausias politinį dalyvavimą nagrinėjančių mokslininkų dėmesys. J. J. Rousseau ir J. S. Millis rašė, kad dalyvavimas politiniame gyvenime – pats savaime yra žmogaus vertybė ir gėris. J. J. Rousseau teigė, kad tik per tiesioginį ir nuolatinį visų piliečių dalyvaimą politiniame gyvenime valstybė gali tarnauti bendrai gerovei arba „bendrai valiai“. Kaip bebūtų gaila, tačiau šiandien stebint situaciją Lietuvoje, panašu, jog patys lietuviai neatrodo patenkinti savo šalies demokratine politine sistema, todėl vargu ar pritartų tokiems pasisakymams, kadangi tapo apatiški ir pasyvūs, kalbant apie Lietuvos politinį gyvenimą, kuris patiria visuomenės politinį ir kultūrinį susvetimėjimą. Lietuvos politinė realybė verčia sunerimti ir susimąstyti, kodėl mūsų šalies gyventojai taip neapkenčia valdžios institucijų? Kodėl Lietuvos visuomenei būdingas kritiškiausias visame Vidurio Europos regione požiūris į valdžią ir visą politinę sistemą? Galų gale, kyla pagrindinis klausimas, kas nutiko rinkėjams ir kodėl jie taip pasyviai ir nenoriai dalyvauja rinkimuose? Jei taip ir toliau, darosi baisu pagalvoti, kas laukia Lietuvos po kitų rinkimų, jei pilietinės pareigos dalyvauti rinkimuose nejaučia didžioji dalis rinkėjų. Todėl pagrindinė svarbiausia šiame rašto darbe iškeliama problema yra rinkėjų nebalsavimas.
Tema „Rinkiminis elgesys Lietuvoje: rinkėjų pasyvumas“ pasirinkta dėl savo aktualumo šiandieninei politinei situacijai, kadangi rinkėjai Lietuvoje tampa nenuspėjami ir sunkiai suprantami ne tik politologų bet ir sociologų, kurie tiria politinės sitemos būklę ir visuomenės sanklodą. Šiame darbe bus analizuojamos rinkiminio dalyvavimo tendencijos Lietuvoje ir politinio aktyvumo veiksniai, kurie galėtų paaiškinti politinio dalyvavimo krizę mūsų šalyje. Taigi, pagrindinis šio darbo tikslas - nustatyti ir išanalizuoti Lietuvos piliečių pasyvumo, nepasitikėjimo valdžia bei nedalyvavimo rinkimuose priežastis. Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami tokie uždaviniai:
1) pateikti rinkimų sampratą;
2) panagrinėti rinkėjų aktyvumo mažėjimo tendencijas;
3) aptarti politinę kultūrą Lietuvoje;
4) išsiaiškinti nebalsavimo rinkimuose priežastis ir jas plačiau aptarti;
5) padaryti bendras išvadas dėl rinkėjų pasyvumo.