J. Schumpeter politikos ir demokratijos samprata

Schumpeteris kritiškai vertina vadinamąją „klasikinę“ demokratijos teoriją, kuri teigia, kad „demokratija – tai toks institucinis politinių sprendimų priėmimo metodas, kuris tarnauja bendram labui leisdamas pačiai tautai spręsti problemas per rinktus asmenis; šių susirinkimas įgyvendina jos valią.“ Schumpeteris kritikuoja būtent bendrojo labo ir tautos valios idėjas. Pirma, nėra tokio dalyko kaip vienareikšmiškai apibrėžtas bendrasis labas, dėl kurio visi žmonės galėtų sutarti arba jį suprasti remdamiesi racionaliais argumentais. Juk skirtingoms grupėms ar skirtingiems individams bendras labas neišvengiamai yra kitoks. Antra, valdo visada konkretūs žmonės, kurie patys kuria sau politinę „paklausą“, manipuliuoja, formuoja viešąją nuomonę, vienu žodžiu, užsiima „demagogija“ (naudos siekimas apgaule). Jie yra aktyvusis, o ne pasyvusis politikos pradas, ir ne „išreiškia“ tautos ar visuomenės valią, o ją konstruoja bei „fabrikuoja“ panaudodami demokratijos kaip „mūsų visų valdžios“ mitą.