Politinė sociologija. Socialinių sluoksnių pasitikėjimo ir dalyvavimo politikoje bruožai

Temos aktualumas.
Politika – tai žmonių veiklos sritis, atspindinti santykius dėl valdžios ar atskirų jos institucijų. Politikos ir kultūros kaip atskirų reiškinių santykius atspindi politinės kultūros fenomenas. Politinė kultūra yra sudedamoji bendrosios kultūros dalis, kuri lemia politinį visuomenės gyvenimą, politinę sąmonę ir politinį elgesį, užtikrina politinio proceso atkūrimą, sudarydama lyg tam tikrą vykstančio proceso foną. Politinė kultūra yra natūralus istorinės raidos rezultatas. Per istorinį procesą sukauptas ir perduodamas iš kartos į kartą politinio gyvenimo patyrimas užtikrina gyvenimo perimamumą, atkūrimą bei brandžios politinės kultūros atsiradimą. Būtent brandi politinė kultūra užtikrina pilietinės visuomenės egzistavimą valstybėje.
Politinis angažuotumas, t.y. noras ir pajėgumas dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir kontroliuoti politinę valdžią bei pasitikėjimas yra vieni iš svarbiausių pilietinės visuomenės bruožų. Kitaip tariant, pilietinė visuomenė yra politiškai aktyvi visuomenė. Būtent nuo piliečių aktyvumo ir sąmoningumo priklauso valstybės sėkminga ateitis. Pokomunistinėse šalyse politinė kultūra dar nepasiekė Vakarų demokratinėms visuomenėms būdingo lygio, pasitikėjimo lygis bei piliečių aktyvumas jose yra gana žemas. Panaši situacija yra susiklosčiusi ir Lietuvoje. Visa tai skatina atidžiau panagrinėti politinę kultūrą Lietuvoje, pagrindinį dėmesį sutelkiant į skirtingų socialinių sluoksnių –jaunimo ir vyresniojo amžiaus piliečių - aktyvumą bei pasitikėjimą lemiančius veiksnius ir raidos tendencijas.
Darbo tikslas.
Aptarti pilietinės politinės kultūros esmę ir svarbą modernioje demokratinėje visuomenėje bei ištirti politinės kultūros raišką Lietuvoje skirtingų socialinių sluoksnių - jaunimo ir vyresniojo amžiaus piliečių - aktyvumo ir pasitikėjimo lygio analizės pagrindu.
Darbo uždaviniai.
1) aptarti politinės kultūros esmę ir svarbą, išryškinant pilietinį politinės kultūros tipą;
2) išanalizuoti politinio dalyvavimo problemą lyginant skirtingo amžiaus žmonių grupes;
3) nustatyti pilietino nepasitikėjimo lygį Lietuvos jaunimo ir vyresniojo amžiaus žmonių tarpe.
Darbo metodai.
Temos analizei pasitelkti empirinis, aprašomasis bei apibendrinamasis tyrimo metodai.