Organizmų įvairovė: virusai, moneros, protistai, grybai, gyvūnai. 12 klasės biologijos konspektas

Sistematika – gyvųjų organizmų skirstymas bei klasifikacija į grupes pagal kilmę ir panašumą. Klasifikacija parodo organizmų kilmę ir giminystės ryšius tarp organizmų, priklausančių vienai grupei.

Taksonomija – mokslo sritis, tirianti organizmų klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustatanti taksonominius rangus. Šiuolaikinė klasifikacijos sistema remiasi švedų mokslininkoKarlo Linėjaus idėjomis. XVIII a. pradžioje jis ryžosi gyvūnus ir augalus suskirstyti į natūralias grupės pagal jų bendrus požymius.

Virusai – neląstelinė gyvybės forma, viduląsteliniai parazitai. Patys smulkiausi gyvieji organizmai, nepriskiriami nė prie vienos iš karalysčių, kadangi nėra sudaryti iš ląstelių. Nors ir yra paprasčiausi gyvieji organizmai, virusai (o taip pat ir bakterijos) savo gausa gerokai pranoksta visas kitas gyvybės formas kartu.

Viruso sandara

Visus virusus sudaro:

• Nukleorūgšties (DNR arba RNR) šerdis su genetine informacija.


• Kapsulė – baltymų apvalkalas. Kapsulę sudarantys baltymai yra užkoduoti viruso genome ir jos forma yra pagrindinis virusų klasifikavimo kriterijus.

Dumbliai – protistai, vykdantys fotosintezę. Dumblių tarpe yra tiek vienaląsčių, tiek daugialąsčių. Tačiau dumbliai neturi jokių organų, jie yra gniužuliniai (organizmai, sudaryti iš ląstelių sankaupų) organizmai. Maži, plūduriuojantys ir pakibę vandenyje dumbliai su kitais organizmais sudaro planktoną.

Dumbliai pasižymi didelę chloroplastų įvairove, tuo skiriasi nuo augalų – šių chloroplastai gana panašūs, o dumblių – įvairių formų ir dydžio. Dumbliuose esantys pigmentai lemia jų spalvą, pagal kurią dumbliai klasifikuojami:

1. Žaliadumbliai – žalios spalvos dumbliai, kuriuose gausu chlorofilo. Žaliadumblių tarpe aptinkami:

• o Vienaląsčiai žaliadumbliai: valkčiadumblis.


• o Siūliniai žaliadumbliai: mauragimbė.


• o Daugialąsčiai žaliadumbliai: jūros salota.

2. Rudadumbliai – daugiausia jų – daugialąsčiai, paplitę sūriuose vandenynuose, jūrose. Rudadumbliai padengti drebutiniais apvalkalais, kurie neleidžia jiems suplyšti. Pvz., laminarija.


3. Auksadumbliai – rudai auksinės spalvos dumbliai, turintys nuo 1 iki 3 žiuželių bei kartais turintys pseudopodijas. Daugiausia jų – vienaląsčiai ar kolonijiniai. Pvz., titnagdumbliai.


4. Raudondumbliai – daugialąsčiai dumbliai, paplitę šiltuose sūriuose vandenyse. Pvz., agardumblis, naudojamas maistui bei turintis polisacharidą agarą (naudojamas saldainių pramonėje, yra nesuvirškinamas).