Virškinimas: 12 klasės biologijos konspektas

Virškinimo liaukos.

Cheminis maisto skaidymas susijęs su virškinamųjų liaukų – seilių liaukų, skrandžio, kasos, žarnų – veikla ir virškinimo sultimis, kuriose gausu fermentų. Virškinimo liaukos – seilių liaukos, kepenys ir kasa. Liaukos į virškinamojo trakto organus ištekamaisiais latakais išskiria virškinimo sultis su fermentais, o kepenys – tulžį. Į virškinamąsias liaukas virškinamas maistas nepatenka.

- Kepenys. Negamina jokių virškinimo fermentų. Kepenų funkcija – tulžies gamyba – iš kepenų tulžis išsilieja į dvylikapirštę žarną, kurioje tulžis veikia kaip emulgatorius riebalų lašelių susidaryme. Tulžis riebalus emulguoja – susmulkina į riebalų emulsiją, kurią gali virškinti kasos išskiriamos lipazės.

- Kasa. Funkcija – įvairių fermentų gamyba.

Dvylikapirštėje žarnoje (plonosios žarnos pradžioje esanti jos atkarpa) maisto medžiagų virškinimas vyksta intensyviausiai, kadangi čia yra didžiausia virškinimo fermentų ir substrato koncentracija:

1. Didelė substrato koncentracija: į dvylikapirštę žarną iš skrandžio atkeliauja jau suvirškintas maistas, todėl čia substrato koncentracija pati didžiausia.

2. Didelė fermentų koncentracija: dvylikapirštėje žarnoje fermentų koncentracija pati didžiausia, nes į ją atsiveria liaukos – kasa, kuri sekretuoja fermentus.

Virškinimas burnoje.

Burnoje maistas kramtomas, vilgomas seilėmis ir pradedamas virškinti.

Kad virškinimo fermentai galėtų chemiškai suskaidyti maistą, valgant jį reikia sukramtyti – taip padidėja maisto paviršiaus plotas, su kuriuo sąveikauja fermentai.

Maistas smulkinamas dantimis.

Seilių liaukos yra egzokrininės – išorės sekrecijos – liaukos, turinčios ištekamuosius latakus, kuriais į burnos ertmę išskiria seiles. Seilėse yra įvairių baltymų, taip pat fermentas amilazė. Amilazė skaido krakmolą į maltozę.

Iš burnos maistas patenka į ryklę, po to – į stemplę. Ryjant antgerklis uždaro kvėpavimo takų angą ir neleidžia maistui patekti į gerklas.

Ritmiškai susitraukdami stemplės raumenys maistą stumia į skrandį.

Virškinimas skrandyje.

Skrandyje nurytas maistas virškinamas chemiškai ir mechaniškai. Skrandyje maistas išbūna 4–8 valandas – skrandis atlieka ir talpyklos funkciją, sušildomas iki kūno temperatūros ir apdorojamas.

Skrandžio vidus išklotas raukšlėta gleivine. Skrandžio paviršių dengia gleivės, kurias išskiria tauriškosios ląstelės, įsiterpusios tarp virškinimo trakto vidinę sieną dengiančių epitelio ląstelių. Dėl skrandžio vidinį paviršių dengiančių gleivių virškinimo fermentai nepažeidžia žmogaus kūno ląstelių.

Skrandyje yra trys raumeniniai sluoksniai. Skrandžio sienoje yra įstrižiniai raumenys, nes skrandyje taip pat vyksta ir mechaninis virškinimas: maistas yra maišomas, judinamas, trinamas, kad galėtų lengviau praeiti toliau virškinamuoju traktu bei kad skrandžio sultyse esantis pepsinas galėtų būti geriau sumaišytas.

Skrandžio sultyse yra fermentas pepsinas, kuris baltymus skaido iki peptidų. Peptidai baigiami skaidyti plonojoje žarnoje.