Šalinimo sistema ir osmoreguliacija: 12 klasės biologijos konspektas

Medžiagų apykaitos metu susidariusius baltymų skilimo produktus įvairūs organizmai šalina skirtingai:

- Daugelis žuvų šalina amoniaką.

- Žinduoliai, kai kurios kaulinės žuvys ir varliagyviai šalina šlapalą.

- Vabzdžiai, ropliai ir paukščiai šalina šlapimo rūgštį.

Azotinės atliekos susidaro iš organinių junginių, ypač iš aminorūgščių deaminavimo. Kai aminorūgščių susidaro per daug, jos verčiamos į riebalų rūgštis ar angliavandenius. Tokiems procesas reikia deamininimo būdu atsikratyti amino grupės, kuri naudojama amoniako gamybai. Kepenyse amino grupė virsta amoniaku, o šis kepenyse yra detoksikuojamas į šlapalą.

Amoniakas

Amoniakas susidaro skylant baltymams, aminorūgštims ir kitiems azoto junginiams, tai yra galutinis skilimo produktas. Amoniakui atsikratyti reikia daug vandens, todėl būtent vandenyje gyvenantys gyvūnai šalina azotines atliekas amoniako pavidalu: šie gyvūnai niekada nestokoja vandens ir amoniaku vandens gyvūnai atsikrato per žiaunas.

Amoniakas yra labai nuodingas, todėl didžioji jo dalis žmogaus kepenyse paverčiama saugesniu ir organizmui mažiau kenksmingu junginiu – šlapalu, kuris per inkstus pašalinamas iš organizmo.

Dalis nepašalinto amoniako kepenyse naudojama pakartotinei aminorūgščių sintezei.

Šlapalas (karbamidas)

Tai galutinis baltymų apykaitos produktas žinduolių ir kai kurių žuvų organizme. Jis mažiau nuodingas nei amoniakas, tad pašalinti jam reikia mažiau vandens. Šlapalas susidaro kepenyse, kuriuose aminorūgštys deaminuojamos ir susidaro amoniakas. Amoniakas vėliau kepenyse detoksikuojamas į šlapalą.

- Sūriame vandenyje gyvenančių kremzlinių žuvų organizme šlapalas padeda palaikyti vandens ir druskų pusiausvyrą.

- Varliagyviai šią medžiagą iš organizmo šalina tirpalo pavidalu.

Su šlapimu pašalinamas ne visas šlapalas, dalis jo grąžinama į kraują. Kraujotakoje įprastai yra 0,03 proc. šlapalo. Tačiau skirtingose kraujotakos vietose šlapalo koncentracija skiriasi: didžiausia jo koncentracija yra kepenų venoje. Kepenų vena išsilieja į apatinę tuščiąją veną.

Šlapimo rūgštis

Tai azoto turinčių medžiagų (aminorūgščių, nukleorūgščių) apykaitos metu susidariusios azotinės atliekos. Ją išskiria vabzdžiai, ropliai, šiek tiek su šlapimu žinduoliai. Šlapimo rūgštis yra mažiau nuodinga nei šlapalas ar amoniakas, todėl jos šalinimui reikia mažiausiai vandens. Tačiau šlapimo rūgščiai susidaryti reikia daugiau energijos nei amoniakui ar šlapalui.

- Driežų ir gyvačių šlapimas yra sudarytas iš tirštos šlapimo rūgšties kristalų.

- Paukščių kloakoje iš šlapimo rezorbuojamas vanduo, todėl beveik visa šlapimo rūgštis iškrinta baltomis nuosėdomis ir susimaišo su išmatomis.

Šlapimo rūgštis mažai tirpi, tad ją išskiriantys gyvūnai gali taupyti vandenį. Dėl šios priežasties paukščiai gali gerti mažai vandens bei gyventi dykumose.

Šlapimo šalinimo organų sistemą sudaro:

1. Inkstai (poriniai organai);

2. Šlapimtakiai (poriniai organai);

3. Šlapimo pūslė;

4. Šlaplė.

Inkstai iš kraujo plazmos filtruoja medžiagų apykaitos produktus, vandens, mineralinių medžiagų perteklių ir gamina šlapimą.