Organizmo apsauga: kraujas, žmogaus (ląstelinis ir humoralinis) imunitetas. 12 klasės biologijos konspektas

Jos – paveldimos, neįgyjamos, gyvenimo metu nekinta. Yra paveldimi antigenai (agliutinogenai), esantys eritrocito membranoje – tai glikoproteinai. Kraujo grupės priklauso nuo to, ar eritrocituose yra šie antigenai, ar ne.

• (II) A grupė turi A antigeną ir b antikūną.
• (III) B grupė turi B antigeną ir a antikūną.
• (IV) AB grupė turi A ir B antigenus, neturi antikūnų.
• (I) 0 grupė neturi antigenų, bet turi a ir b antikūnus.

Kraujo plazmoje yra antikūnai – imunoglobulinai, atliekantys apsauginę funkciją. a ir b antigenai apsaugo organizmą nuo kitos kraujo grupės kraujo.

• Žmonių, kurių eritrocituose nėra antigenų, kraujas O (I) grupės. O grupės kraujas tinka visiems, tačiau tai galima tik kraštutiniuose atvejuose.
• Jeigu eritrocituose yra A antigeno, kraujas A (II) grupės.
• Jei yra B antigeno, kraujas B(III) grupės.
• Tų žmonių, kurių eritrocituose yra A ir B antigenų, kraujas AB (IV) grupės.

Kraujo plazmoje yra dviejų rūšių baltyminių medžiagų – antikūnų (agliutininų). Antikūnai žymimi a ir ß raidėmis.

• a antikūnas eritrocitus sulipdo su A antigenu.
• ß antikūnas su B antigenu.
• Todėl 0 grupės kraujo plazmoje yra a ir B antikūnų, o antigenų nėra.
• AB grupės kraujo plazmoje antikūnų nėra, nes eritrocituose yra abiejų rūšių antigenų. Jeigu būtų abiejų antigenų ir antikūnų, įvyktų agliutinacija – suliptų eritrocitai, susidarytų trombai. Žmogaus kraujyje niekada nebūna sutampančių, agliutinaciją sukeliančių veiksnių.

Pirmas ir antras apsaugos sluoksniai yra nespecifiniai: apsaugo nuo bet kokio užkrato, t. y. nėra pritaikyti apsaugoti nuo konkretaus ligos sukėlėjo. Pirminiai ir antriniai apsaugos sluoksniai yra įgimti.

Trečiasis barjeras – imuninė sistema – svarbiausia organizmo apsaugos sistema.

Limfocitai veikia itin specifiškai: atpažįsta tik tam tikrus antigenus ir tiktai juos nukenksmina.

T limfocitai – ląstelinis imunitetas, t. y. naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles. T limfocitai reguliuoja visą imuninę sistemą. T limfocitai antikūnų neišskiria, bet tiesiogiai kovoja prieš antigenus, juos naikina.

ŽIV infekcijoje T limfocitai turi ypatingą reikšmę: ŽIV virusai specifiškai veikia T limfocitus ir juos sunaikina, t. y. susidaro imuniteto deficitas. T limfocitams sunykus, B limfocitai nebegali funkcionuoti.

B ir T limfocitai yra atminties ląstelės – turi atmintį apie kažkada į organizmą patekusį užkratą.

- Atpažįsta antigenus.

- Ima gaminti antikūnus.

- Antikūnų kiekis itin padidėja.