Evoliucija: 12 klasės biologijos konspektas

Č. Darvino evoliucijos teorijos pagrindiniai teiginiai:

1. Vykstant gamtinei atrankai išlieka tie individai, kurie geriausiai prisitaikę prie aplinkos sąlygų.

2. Išgyvenę organizmai susilaukia palikuonių, o šie paveldi tas ypatybes, kurios padėjo išgyventi.

3. Taip visi organizmai per ilgą laiką pamažu kinta – vyksta evoliucija.

Čarlzas Darvinas sukūrė evoliucijos mokymą, nurodė jos varomąsias jėgas. Tai:

- Paveldimasis kintamumas;

- Kova dėl būvio;

- Gamtinė atranka.

Gamtinė atranka – pagrindinis evoliucijos veiksnys, organizmo prisitaikymas prie gyvosios ir negyvosios aplinkos. Tai – kovos dėl būvio rezultatas: išgyvena ir palieka palikuonių tik tie kiekvienos rūšies individai, kurie yra geriausiai prisitaikę. Gamtinė atranka – procesas, kurio metu išgyvena ir susilaukia palikuonių dažniausiai tie individai, kurie turi naudingų tomis sąlygomis paveldimų pakitimų.

Gamtinės atrankos procesui būdingas paveldimas kintamumas. Dėl gamtinės atrankos rūšies bei populiacijos viduje vyksta diferencijuota žūtis ir palaikomi specifiniai požymiai. Gamtinė atranka įvertina šiuos požymius lemiančius genus, kuriuos ji veikia trejopai:

1. Žalingus genus pašalina.

2. Teigiamus genus, kurie lemia geresnį išgyvenimą, palaiko.

3. Neutralias savybes lemiančių genų neveikia.

Paveldimumas ir kintamumas yra skirtingos organizmo savybės, dėl kurių palikuonys būna panašūs arba nepanašūs į tėvus. Paveldimumas rodo gyvųjų būtybių pastovumą, išliekantį per daugelį kartų. Kintamumas – jų sugebėjimą keistis. Naujų požymių atsiradimą sąlygoja chromosomų arba genų pasikeitimai, naujos jų kombinacijos palikuonių organizme.