Įmonės "Autofanas" atidarymo galimybės Klaipėdos mieste

Paslaugų verslas ekonomikoje užima vis svarbesnę vietą rinkoje. Jos tenkina pirkėjų norus, poreikius, padeda užbaigti prekių gamybos ir jų vartojimo paskirties ciklą, tiesiogine ar netiesiogine prasme priartina prekes ar paslaugas prie vartotojo. Didėjanti paslaugų sektoriaus apimtis ir reikšmė šiandienos visuomenėje pradėjo naują erą. Daugelyje pasaulio šalių paslaugos yra laikomos pagrindiniu ekonomikos produktyvumo šaltiniu, kuris susijęs su naujų prekių ir paslaugų atsiradimu, jų gamybos sistemų kūrimu, ryšių su paslaugų vartotojais organizavimu, palaikymu ir pan.

Siekdama produktyvumo, organizacija turi sukurti ir išlaikyti griežtą vidinę dermę ir sanderme su aplinka. Tai gali būti pasiekiama veiksmingu strateginiu planavimu, pagrįstu aplinkos veiksnių kitimo krypties ir laiko bei pačios organizacijos elgesio aiškiu supratimu. Verslo organizacija, siekdama sėkmės, turi sugebėti nuolat atsižvelgti į besikeičiančią aplinką. Ji privalo numatyti išorinių veiksnių poveikį ir užimti tokią poziciją, kad palankių galimybių dėka įgautų pranašumą ir išvengtų grėsmių, susijusių su aplinkos permainomis.

Temos aktualumas. Retas verslo vadovas Lietuvoje pasakys, kad jis savo įmonėje nenaudoja marketingo metodų ir principų, neturi marketingo specialistų. Įmonės, jau pradėjusios svarstyti prekių ar paslaugų, idėjos gamybos galimybes, jau atsiduria rinkoje, kur reikia tyrinėti ir suprasti vartotojų norus ir reikmes, konkurentų veiksmus ir planus. Kad įmonės kuo geriau patenkintų vartotojų poreikius, turi labai gerai išmanyti marketingą, jo aplinką, kompleksą. Turi ne tik žinoti, bet ir taikyti joms tinkamus ir naudingus marketingo metodus ir principus, kad vykdoma veikla nežlugtų, o sėkmingai klestėtų.

Darbo objektas – Įmonės “Autofanas” atidarymo galimybės Klaipėdos mieste.

Darbo tikslas: išanalizuoti naujos įmonės “Autofanas” atidarymo galimybes Klaipėdos mieste.

Darbo uždaviniai:

1. Anketinės apklausos rezultatų analizė;
2. Atlikti marketingo išorinės ir vidinės aplinkos tyrimą.

Darbo metodai:

• Mokslinės literatūros, statistiniai duomenys, anketinė apklausa;
• Duomenų apdorojimas, sisteminimas, palyginimas ir apibendrinimas.

Darbo struktūra. Darbą sudaro du skyriai. Pirmame skyriuje atliekama anketinės apklausos rezultatų analizė. Antrajame skyriuje nagrinėjamas marketingo aplinkos tyrimas.

Atrankos būdo parinkimas. Imties dydžio nustatymas. Pasirinkta anketinė apklausa. Manoma jog pastarasis marketingo tyrimų metodas leis surinkti išsamią informaciją apie vartotojų poreikius: kur perka automobilių detales ir paslaugas, kas turi didžiausią įtaką pasirenkant pirkimo vietą, ar reklama įtakoja jų pasirinkimą. Atliekant rinkos tyrimus labai svarbu išsiaiškinti ir gerai suprasti tai, kas sudaro tiriamąją visumą. Joks tyrimas negali būti tinkamai suplanuotas, jei nėra žinomas reikalingas imties dydis. Be to imties dydžio klausimas yra glaudžiai susijęs su tyrimo kaštais ir todėl jis turi būti įvertintas gana tiksliai. Imties dydis gali būti nustatomas tiek naudojant statistinius, tiek ir nestatistinius metodus.

Šio tyrimo imtys yra atrenkamos iš tam tikros respondentų visumos. Priimant vienokį ar kitokį imčių atrinkimo planą reikia išsiaiškinti keletą klausimų. Pirma, turi būti apibrėžta tyrėją dominanti visuma, antra, naudoti tikimybinį ar netikimybinį imties atrinkimo metodą.

Tiriamoji visuma – tai aibė išskirtų pagal tam tikrą požymį objektų, iš kurių norima gauti informaciją. Informaciją apie tiriamąją visumą galima gauti surašymo arba imties atrinkimo būdu. Pirmasis būdas yra pagrįstas informacijos, gautos iš kiekvieno tiriamos visumos elemento, registravimu, o antrasis – informacijos, gautos tik iš tiriamos visumos atrinktų imties elementų, registravimu. Surašymas – informacijos, gautos iš kiekvieno tiriamos visumos elemento, registravimas. Imtis yra tyrimui atrinkta visumos dalis, galinti tinkamai ir pakankamai atstovauti visumai bei teikti reikalingą informaciją.

Reikia apklausti tam tikrą respondentų skaičių, įvertinant 5 proc. paklaidą. Skaičiuojama pagal šią tyrimuose gana dažnai naudojamą Panijoto formulę, kuri taikoma tiek mažų, tiek didelių visumų atžvilgiu:

n = 1/( Δ2 + 1/N); (1)

čia: n – imties dydis, kai imties paklaidos tikimybė P=0,954;

N – generalinės visumos dydis;

Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (Δ = 0,05).

n = 1/(( 0,05)2 + 1/500) = 222 respondentai.

Pagal paskaičiavimus turėtų būti apklausti 222 žmonės, tačiau tokiam skaičiui apklausti reikia nemažai lėšų ir laiko, todėl imtis mažinama ir praktiškai buvo apklausti 50 respondentų. Anketa buvo patalpinta www.apklausa.lt. Tai yra imtis – tyrimui atrinkta visumos dalis, galinti tinkamai ir pakankami atstovauti visumai bei teikti reikalingą informaciją, pagal kurias ir bus atliekamas tyrimas.

Duomenų rinkimas: duomenys buvo renkami pagal parengtą tyrimo metodiką. Viskas vyko sklandžiai, respondentai noriai atsakinėjo į anketos klausimus. Tačiau galima daryti prielaidą, kad kai kurie respondentai norėdami greičiau užpildyti anketą galėjo atsakinėti netiksliai ar nesąžiningai. Visuomet egzistuoja įvairios tyrimų paklaidos, kurių išvengti neįmanoma.