Socialinės įmonės Lietuvoje: problemos ir galimybės

Šiuolaikinės verslo ar darbo rinkos tendencijos lemia tai, kad tam tikros socialinės asmenų grupės yra nepajėgios konkuruoti gaunant darbą ar pradedant verslą, todėl daugumai Europos Sąjungos valstybių tenka socialinė atsakomybė spręsti šių asmenų socialines, o būtent nedarbo problemas. Iš pradžių minėtas problemas bandyta spręsti taikant pasyvaus socialinio aprūpinimo priemones – t.y. mokant socialines pinigines pašalpas ar suteikiant nemokamas socialines paslaugas, kaip maitinimą, apgyvendinimą ir kitą labdaringą materialią paramą. Tokia socialinė parama tiesiogiai patenkindavo tik kai kuriuos asmens fiziologinius poreikius, tačiau nesprendė pagrindinės problemos – nepadėdavo konkuruoti darbo ar verslo rinkoje kaip lygiaverčiam visuomenės nariui. Todėl pamažu pradėta akcentuoti, kad pagrindinė valstybės pareiga yra ne kiek tiesiogiai patenkinti asmens fiziologinius poreikius, kiek sudaryti jam lygias galimybes konkuruoti darbo ar verslo rinkoje.

Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių bei svarbiausia gerovės sąlyga. Darbo netektį daugelis žmonių vertina kaip vieną didžiausių grėsmių. Tačiau kelias į darbą kiekvienam yra savitas, o kai kuriems – gerokai sunkesnis nei daugumai. Tai – žmonės su negalia, nekvalifikuoti darbuotojai, bandantys grįžti į darbo rinką po ilgesnės pertraukos, priešpensijinio amžiaus bedarbiai, aukšto nedarbo rajonų gyventojai. Šie žmonės ir sudaro didžiąją ilgalaikių bedarbių dalį. Ilgalaikis nedarbas neigiamai veikia žmogaus psichiką, menkina kvalifikaciją, motyvaciją dirbti, sukuria rimtas materialines problemas šeimai, užkrauna papildomą rūpestį valstybei. Todėl būtina ieškoti būdų šiai problemai spręsti.

Taigi, vienas iš šios problemos sprendimo būdų – tai sudaryti šiems žmonėms specialias sąlygas integruotis į darbo rinką, sukuriant sėkmingas integracijos sistemas, tokias kaip, socialinės įmonės.

Socialinių įmonių idėja pirmiausia buvo įgyvendinta Parancūzijoje ir palaipsniui persikėlė į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą. Socialinės įmonės – kol kas yra naujas Lietuvos ekonomikos reiškinys, bet jis gerai žinomas ir turi ne vienerių metų gyvavimo patirtį daugelyje Vakarų Europos šalių.

Socialinės įmonės – tai, sakytume, naujas metodas, skatinantis žmones kurti tam tikro tipo įmones, kuriose, viena vertus, tenkinami darbdavio interesai, nes jis gauna valstybės paramą kurti tokioms įmonėms, o kita vertus – valstybės interesai, nes būtina sąlyga paramai gauti – darbui priimti bedarbiai. Šia prasme socialinės įmonės yra efektyvi ekonominė priemonė, padedanti visuomenei kovoti su bedarbyste. Tokios įmonės sudaro sąlygas bedarbiams aktyviai įsilieti į ekonominį gyvenimą, prasmingą veiklą ir kovą už savo išlikimą bei integravimąsi į darbo rinką šiandieninėmis besikeičiančiomis ir kartais nuožmiomis rinkos ekonomikos sąlygomis.

Darbo objektas: socialinės įmonės;

Darbo tikslas: atskleisti socialinių įmonių sampratą, teigiamus ir neigiamus aspektus bei svarbą ne tik šiandieniniame pasaulyje bet ir Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

Susipažinti su socialinių įmonių samprata.Išnagrinėti socialinių įmonių įsteigimo ypatumus.Išanalizuoti socialinių įmonių ypatumus Europos Sąjungos šalyse.

Darbo metodai: duomenų rinkimas bei sisteminimas, duomenų analizė.