Lietuvos įmonių vadovų požiūris į kūrybiškumą organizacijoje

Šiame tyrime atskleisime koks vadovų požiūris į darbuotojų kūrybiškumą darbe, todėl mūsų pagrindinis informacijos šaltinis yra anketos, kuriomis remiantis atliksime analizę. Dažniausiai anketavimas apibrėžiamas kaip pirminių duomenų rinkimo procedūra. Tai plačiausiai taikomas duomenų rinkimo metodas, kai respondentas pats savarankiškai pildo pateiktą klausimyną. Galima teigti, kad daugelis respondentų panašiai atsakys į pateiktus klausimus, bet įsigilinus labiau suprantama, jog kiekvienas anketavimo dalyvis atsako skirtingai į tuos pačius klausimus, kadangi jų kiekvienos situacijos suvokimas yra skirtingas.
Tikslas. Išsiaiškinti, koks įmonių vadovų požiūris į darbuotojų kūrybiškumą.
Tyrimo objektas. Savo tyrimo objektu pasirinkome vadovus. Šį darbą atlieka penki studentai, kiekvienam tenka anketuoti po 15 asmenų - t.y. vadovų, nepriklausomai nuo jų vadovavimo lygio. Tyrimui naudojama anketa yra pakankamos apimties – „pločio“, nes pageidautina tokių anketų apimtis - ne mažiau 15-20 klausimų/analizės aspektų.
Uždaviniai:
Išanalizuoti ką norima sužinoti anketos klausimais;
Surinkti anketų duomenis iš respondentų ir susisteminti SPSS programa;
Išanalizuoti koks respondentų požiūris į darbuotojų kūrybiškumą;
Išsiaiškinti kas skatina kūrybiškumą darbe;
Pateikti tyrimo metodiką ir išvadas.
Tyrimo eiga:
Pirma dalis skiriama tyrimo pristatymui. Joje bus aptartas tyrimo procesas: supažindinama su anketa, jos imtimi, bei turiniu.
Antroje dalyje bus nagrinėjami respondentų gauti atsakymai. Analizuojami gauti rezultatai, daromos išvados.
Paskutiniojoje dalyje pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos vadovams, kuriomis remiantis galima būtų sėkmingai skatinti kūrybiškumo vystymasi įmonėse .
Pabaigoje pateikiami priedai.
Metodai:
Anketavimas. Tyrime dalyvavo 80 asmenų nuo 18 iki 70 metų amžiaus;
Anketos duomenų susisteminimas SPSS programa.