Vadovų emocinio intelekto raiškos skirtumai lyčių požiūriu

Vadovo posto siekimas ir įsitvirtinimas vadovaujančiojo pozicijoje, dažnai yra kiekvieno, trokštančio užimti aukščiausią lyderio poziciją tiek vyro, tiek moters noras ar galutinis tikslas. Tačiau skirtingų lyčių atstovams tam tikro laikotarpio gyvenimo plano dalį sudaro vienokie ar kitokie prioritetai. Jo atliekami socialiniai vaidmenys, priklausantys nuo lyties, turi įtakos savęs suvokimui ir vertinimui esant vadovo amplua. Kaip teigia tokie žymūs autoriai, kaip D. Goleman (2003), J. D. Mayer ir P. Forgas (2001) ar tokie autoriai, kaip Boyatzis ir kt. (2002), labai svarbu tai, kaip psichologiškai ir emociškai vadovai vyrai ir vadovės moterys reaguoja į tokias pat situacijas ir kaip sugeba jas spręsti.

Mokslinėje literatūroje (Goleman, Boyatzis, McKee ir kt.; 2002; 2003; 2007) yra nagrinėjama tokia sąvoka, kaip emocinis intelektas, tačiau tik šiomis dienomis jis darosi vis aktualesnis ir į tai kreipiama vis daugiau dėmesio, pasitelkiant skirtingus lavinimo būdus siekiant kuo efektyvesnio rezultato darbe. Vadovams dažnai tenka susidurti su darbe atsirandančiais konfliktais darbuotojų tarpe, taip pat netikėtomis problemomis, kurios reikalauja profesionalumo ir tikslaus sprendimo. Tokiais atvejais jau nepakanka tik gerai išmanyti savo darbą ir pareigas, vadovui būtina tinkamai suprasti save ir savo galimybes, tuo pačiu atitinkamai įvertinti savo darbuotojus, jų jausmus ir norus, poreikius bei interesus. Įdomu tai, kokius sprendimo būdus ir galimybes tokiais atvejais mato moterys ir vyrai, būdami vadovais bei kaip jie suvokia ir visą tai priima.

Niekas negalėtų paprieštarauti, kad neįmanoma surasti dviejų visiškai vienodų žmonių, o įvairių žmonių vadovavimo galimybės yra itin skirtingos. Priešingų lyčių atstovų psichologiniai ir emociniai skirtumai dar ryškesni. Autorių S. M. Burn (1996), Т. В. Бендас (2006), taip pat G. Hofstede (1998) medžiagoje atskleidžiamos lyčių komunikacijos ir oragnizuotumo skirtumų atsiradimo priežastys, remiamasi pasaulio mokslininkų atliktais tyrimais ir teigiama, kad pagrindiniai lyčių asmeninių savybių skirtumai vadovaujant yra formuojami kultūrinės socializacijos procese, nes tyrimai įrodo, kad moterys ir vyrai turi vienodą sugebėjimų potencialą vadovauti.

Emocinio intelekto samprata dažniau yra aptinkama tik populiaresniuose leidiniuose, tačiau galima surasti ir Lietuvos autorių darbuose analizuojančių šią vadovo kompetencijos dedamąją: M. Radušis (2006), A. Būta (2005), I. Remeikaitė (2004). Emocinį intelektą nagrinėja tokie užsienio autoriai, kaip: L. M. Prati, C. Douglas, G. R. Ferris, A. P. Ammeter ir M. R. Buckley (2003), J. D. Mayer ir P. Forgas (2001), P. Salovey ir J. D. Mayer (1990), S. Neale, L. Spencer – Arnell ir L. Wilson (2008), J. M. George (2000), L. B. Belker ir G. S. Topchik (2008), C. Cherniss ir D. Goleman (2001) ir kt.

Darbo objektas. Emocinis intelektas.

Darbo tikslas – atskleisti vadovų emocinio intelekto raiškos skirtumus lyčių požiūriu.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti vadovo emocinio intelekto sampratą, sritis ir tipologiją.
2. Išanalizuoti skirtingų lyčių vadovų emocinio intelekto raiškos charakteristikas.
3. Atlikti vadovų emocinio intelekto raiškos skirtumų lyčių požiūriu tyrimą.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė;
2. Anketinė apklausa.

Darbą sudaro: santrauka, 3 skyriai, 12 paveikslų, 4 lentelės, išvados, literatūra, 1 priedas.