Vadovo požiūris į darbuotojus ir jų darbą

Situacija:

Pardavimų vadovas Marius visuomet vėluoja į darbą, darbo vietoje tvarko asmeninius reikalus nesusijusius su jo pareigomis, nuolat stokoja originalių idėjų, taigi yra netinkamas pavyzdys darbuotojams. Tačiau Marius iš savo pavaldinių reikalauja maksimumo, to nesulaukęs greitai įniršta, laiko juos neatsakingais darbuotojais, nusižengusiuosius baudžia nuobaudomis, o gerai atlikusių darbą neskatina, nemotyvuoja premijomis ar pagyrimu. Darbe tvyro įtampa ir slogi nuotaiką, darbuotojai skirstosi į grupes ir tarpusavyje apkalba vadovą. Be to, darbuotojai nesijaučia darbe gerai, skuba kuo greičiau baigti darbo dieną.

Įvertinimas:

Šis atvejis susijęs su vadovavimu ir pasitikėjimo kūrimu, bei individu ir grupe organizacijoje. Iš pateiktos situacijos sunku nuspręsti, kokie asmenybės bruožai yra būdingi vadovui. Remiantis šešių asmenybės tipų modeliu bei Hollando asmenybės tipologija ir profesijų pavyzdžiais, galima daryti prielaidą, kad Marius yra „iniciatyvus: teikia pirmenybę žodinei veiklai, kur yra galimybės paveikti kitus ir įgyti valdžią“ (Robbins, S. P., 2003, p. 57), be to iniciatyvių žmonių asmenybės savybės yra ambicingumas, energingumas, ir noras dominuoti, kas iš dalies ir atskleidžiama situacijoje. Taikant asmenybės bruožų teoriją ir turint galvoje, jog Marius užima vadovaujančias pareigas, tikėtina, jog jis yra ekstravertas, kadangi šie mėgsta būti dėmesio centre, bendraudami su kitais, gali būti impulsyvūs, dirglūs, įžeidūs.

Šio atvejo pagrindinė problema yra vadovo Mariaus požiūris į savo darbą ir darbuotojus. Jo nuolatiniai vėlavimai ir leidimas sau nuklysti nuo pareigybių daro neigiamą įtaką pavaldiniams, kadangi darbuotojai tai supras kaip ženklą, jog ir jie gali atitinkamai elgtis. Individualaus žmogaus elgesį galima suskirstyti į keturias koncepcijas: vertybes, nuostatas, suvokimą ir išmokimą. Taigi šioje situacijoje pasireiškia išmokimo procesas, kuomet darbuotojai matydami tokį vadovo elgesį, t. y. vertindami aplinką susiduria su „efekto dėsniu, tvirtinančiu, kad elgesys yra jo sukeltų pasekmių funkcija“ (Robbins, S. P., 2003, p. 46) ir stebėdami vadovą pagal jį modeliuoja savo elgesį. Tad jei darbuotojai savo vadovą mato kaip nekompetentingą kolegą, kuris stokoja naujų idėjų, tačiau kitų atžvilgiu yra reiklus, akivaizdu, kad pavaldiniams tai nepatiks, atsiras ne tik abipusę nepagarba (Marius manys, jog bendradarbiai nieko nesugeba ir yra neverti jo pagarbos), bet ir bendras nepasitenkinimas darbu.