Socialinės įmonės ir jų veiklos ypatumai

Aktualumas. Sąvoka ,,socialinė įmonė” tebėra nauja, todėl nedaugėlis visuomenės ir verslo aplinkos atstovų ją žino. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. birželio 1d. priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos socialiųjų įmonių įstatymą, kuriuo siekiama remti žmonių užimtumą, ypač tų, kuriems sudėtinga prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Nuo 2004m. birželio 19 d. įsigaliojo šis įstatymas. Jame teigiama, jog socialinių įmonių tikslas – įdarbinti asmenys, kurie yra prarade profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyvus ir nekeliantis kitiems konkurencijos. Prie tokių asmenų, kurių įdarbinimas Lietuvoje remiamas, priklauso:
1) nedirbantys neįgalieji, turintys I, II arba III invalidumo grupę (nepriklausomai ar jie yra užsiregistravę teritorinėje darbo biržoje);
2) ilgalaikiai bedarbiai ( kurių bedarbystė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje yra ilgesnė kaip dvieji metai);
3) priešpensinio amžiaus žmonės, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ( jų bedarbystė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje yra ilgesnė kaip 1 metai);
4) asmuo (tėvas, motina), vienas auginatis vaiką iki 8 metų (jei jo bedarbystė nuo užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje yra ilgenė kaip 1 metai);
5) laisvės atėmimo bausmę atlikę asmenys ( kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai), ne vėliau kaip per 6 mėnesius,nuo jų paleidimo į laisvę dienos, įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ir turintys ne trumpesnį kaip 6 mėnesių bedarbystės stažą.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog 2-5 punktuose nurodyti asmenys dar 1 metus po pirmojo įsidarbinimo, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo bent vieną kartą atleisti iš darbo, ar ne, galės įsidarbinti socialinėse įmonėse.
Socialinės įmonės tai tarsi naujas metodas, skatinatis žmones kurti tam tikro tipo įmones, kurios vienu atžvelgiu tenkina darbdavio interesus, nes jis kuria verslą ir gauna valstybės pagalbą, tačiau kitu atžvelgiu tenkinami valstybės interesai, nes būtina sąlyga valsybės paramai gauti – priimti į darbą bedarbį. Socialines įmones gali steigti privatūs asmenys, asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos.
,, Socialinių įmonių idėją pirmoji praktiškai realizavo Prancūzija dar 1980m. Šiuo metu ES priklausančiuose valstybėse veikia beveik 900 000 socialinių įmonių. Pagrindinė šių įmonių paskirtis – negalintiems lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje asmenims sudaryti galimybę grįžti į darbo rinką bei mažinti jų socialinę atskirtį visuomenėje.
Lietuvoje iki šiol tai buvo daroma per Lietuvos invalidų draugijai priklausančias įmones. Deja, rinkos ekonomikos sąlygomis, gaudamos nepakankamą valstybės paramą, dauguma šių įmonių atsidūrė ant bankroto slenksčio. Jų tolesnis išlikimas tiesiogiai priklauso nuo naujo valsybinio požiūrio į neįgaliųjų įmones“ [ Petrauskas, p. 64-69].
Socialinės įmonės sudarbo teigiama poveikį mūsų aplinkai, nes padeda mažinti nedarbo lygį šalyje ir sudaro puikias sąlygas bedarbiams aktyviai įsilietį į ekonominį gyvenimą, prasmingą veiklą ir integruotis į darbo rinką.
Problema. Mažas sąvokos ,,socialinė įmonė“ žinojimas, stabdo tokių įmonių plėtojimasi. Per menkas informacijos kiekis apie tokias įmones.
Tikslas. Atskeisti ir išanalizuoti socialines įmones ir jų veiklos ypatumus.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti socialines įmones.
2. Įvardinti ko reikia norint gauti socialinės įmonės satutą.
3. Įvertinti socialinėms įmonėms skyriamų paramų vertę.
4. Atskleisti socialinių įmonių kontoliavimą.
5. Apibendrinti, padaryti išvadas ir teigti siūlymus.
Objektas. Socialinės įmonės.
Tyrimo metodai. Literatūros analzė ir palyginimas, antrinių duomenų analzė ir vertinimas.
Hipotezė. Darbas turi įtaką socialinės įmonės sąvokos plitimui ir jos populiarėjimui.