Socialinės apsaugos galimybės Lietuvoje

Organizuotas valstybinio masto socialinės apsaugos darbas Lietuvoje pradėtas nuo pirmųjų nepriklausomos valstybės atkūrimo dienų. Socialinės apsaugos sąvoka suprantama įvairiai ir, kaip taisyklė, apima socialinį draudimą bei socialinę paramą (šalpą). Pagrindinis socialinės apsaugos sistemos uždavinys – garantuoti žmonėms socialinį saugumą senatvėje, susirgus, kitais kritiškais gyvenimo laikotarpiais, kai būtina šios sistemos pagalba. Kiekviena valstybė turi užtikrinti, kad ši sistema funkcionuotų kaip galima efektyviau. Socialinės apsaugos sistemos teisės normos turi atitikti socialines-ekonomines visuomenės vystymosi sąlygas, veikti socialinius-demografinius procesus. Blogėjant ekonominėms-socialinėms sąlygoms, didėjant infliacijai, atsiranda būtinumas apsaugoti kai kurių asmenų kategorijas, kurioms ypač reikalinga visuomenės parama (invalidai nuo vaikystės ir kt.), reikia nustatyti tvarką, kuria remiantis paramos dydis socialiai remtiniems asmenims užtikrintų normalų šių asmenų pragyvenimo lygį, išplėsti socialinio aprūpinimo asmenų kategorijas. Kintant ekonominei-demografinei situacijai, reikia kiek galima labiau sušvelninti daugumai žmonių skaudžias tų pasikeitimų pasekmes.
Mano kursinio darbo tikslas – atlikti socialinės apsaugos sistemos analizę, išanalizuoti socialinės apsaugos galimybes Lietuvoje, padaryti bendras išvadas bei pateikti pasiūlymus socialinės apsaugos sistemos tobulinimui.
Šio kursinio darbo temos aktualumą apsprendžia socialinės apsaugos sistemos svarba visų Lietuvos Respublikos gyventojų mastu. Pastaruoju metu visuomenėje vis dažniau kyla klausimas dėl valstybės teikiamos socialinės apsaugos efektyvumo, pakankamumo bei jos kokybės. Teigiama, kad socialinė pagalba teikiama nekryptingai: dėmesys ir lėšos išbarstomos daugeliui sričių, o tinkamo rezultato nei vienoje nepasiekiama. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas mūsų valstybės pilietis žinotų savo teises ir galimybes socialinei pagalbai gauti.
Kursinį darbą sudaro įvadas, dvi pagrindinės dalys, išvados, informacijos šaltinių ir literatūros sąrašas, priedai. Pirmoje darbo dalyje SOCIALINĖ APSAUGOS SISTEMA atskleidžiama socialinės apsaugos samprata, išvardintos bei plačiai aprašomos socialinės apsaugos sistemos formos, taip pat nagrinėjami socialinės apsaugos sistemos finansavimo šaltiniai, trumpai nustatomos problemos, susijusios su šios sistemos finansavimu. Antroje darbo dalyje SOCIALINĖS APSAUGOS GALIMYBĖS MŪSŲ ŠALYJE trumpai aprašomos socialinės apsaugos reformos Lietuvoje pasekmės, plačiai aptariama socialinės senų žmonių globos sistemos situacija šalyje, remiantis statistine analize, nagrinėjamos valstybinio socialinio draudimo pensijų ir pašalpų rūšys. IŠVADOSE pateikiami bendros šio kursinio darbo išvados, pasiūlymai, rekomendacijos, aptariamos ateities perspektyvos bei nustatomi probleminiai laukai. Svarbiausias literatūros šaltinis – VGTU bibliotekos knygos, Soc. apsaugos ir darbo ministerijos bei Sodros internetiniai puslapiai, kai kurie LR įstatymai.