Socialiai atsakingo vartojimo tyrimas Lietuvoje

 XXI amžiuje neigiamos vartojimo ir gamybos pasekmės paskatino verslininkus aktyviau kalbėti apie socialinę atsakomybę. Neigiamos vartojimo pasekmės skatina žmones vartoti atsakingiau, atidžiau rinktis perkamas prekes. Verslo įmonės stengiasi tausoti gamtos išteklius, siekia sumažinti žalingą gamybos poveikį gamtai, rūpinasi personalo darbo sąlygų gerinimu, moka darbuotojams adekvatų atlygį ir sulaukia pelnyto vartotojų palankumo.

Socialiai atsakingas vartojimas – tai toks vartojimas, kai „vartotojai savo sprendimus priima vadovaudamiesi ne tik noru patenkinti asmeninius poreikius, bet ir atsižvelgdami į galimas priimamų sprendimų pasekmes aplinkai ir visuomenei“ (Ozkan, 2009, p. 947). Socialiai atsakingo vartojimo samprata apima tris aspektus: įmonių poveikį vartotojų pirkimo elgsenai, vartotojų perdirbimo įpročius ir žalingų aplinkai produktų vengimo bei naudojimo mažinimą.

Vartojimo kultūra viena iš svarbiausių šiandienos žmogaus kompetencijų, nes yra susijusi su išlikimu – asmens, bendruomenės, šalies, žmonijos – ir su jų gyvenimo kokybe. Šiandien vartotojai yra išlepinti pasirinkimo laisvės. Augančios disponuojamosios pajamos, iki garsiosios ekonominės krizės, reiškė ir augantį vartojimą. Vartojimas yra galingas įrankis kiekvieno iš mūsų rankose, kuriuo mes keičiame mus supančią aplinką. Didėjant vartojimo išlaidoms didėja ir neigiamas vartojimo poveikis aplinkai. Susidarančių buitinių atliekų daugėja ir vis didesnę jų dalį sudaro pakuočių atliekos. Namų ūkyje didėjant ilgalaikio naudojimo prietaisų skaičiui, suvartotos elektros energijos kiekis pastoviai auga, o didėjant bendram gyventojų mobilumui, išlaidos transportui taip pat didėja, ir tai didina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisiją. Kadangi pagal darnaus vartojimo koncepciją, didėjant vartojimui neigiamas poveikis aplinkai turi ne didėti, o mažėti, tai dabartinės vartojimo tendencijos Lietuvoje neatitinka darnaus vartojimo principų. Tam, kad sparčiai augant vartojimui neigiamas poveikis aplinkai nedidėtų, būtina sustiprinti gyventojų švietimą ir aplinkai palankaus gyvenimo būdo propagavimą, informuoti pirkėjus apie produktų ir paslaugų poveikį aplinkai bei skatinti vartoti mažesnį poveikį aplinkai darančias prekes ir paslaugas. Ir vartoti atsakingai nebūtinai reiškia vartoti mažiau. Tinkamesnė reikšmė tam būtų – vartoti teisingai. Šis procesas nėra nepakeičiamas. Kiekvienas individas gali ir privalo suvokti to svarbą ir būtinybę, suvokti, kad ateitis priklauso nuo mūsų visų ir kiekvieno atskirai.

Pirmiausia, socialinė atsakomybė, kaip vidinė moralinė norma, gimsta individo sąmonėje. Kiekvienas veiksmas, tame tarpe ir socialiai atsakingas, iniciuojamas ir vykdomas taip pat individo. Organizacija – suvokiama kaip žmonių kolektyvas, suburtas siekti bendro tikslo patenkinant savo poreikius, tad čia socialinė atsakomybė taip pat pirma iniciuojama asmens ar asmenų grupės ir tik vėliau įgauna didesnį mąstą. Atskirti ir suprasti, kaip kiekvienas sprendimą veikiantis veiksnys atskirai daro įtaką  individo elgsenai yra pakankamai sunku, o kartais ir neįmanoma, dėl sudėtingos jų tarpusavio sąveikos. Todėl pagrindinis darbo tikslas yra ištirti socialiai atsakingo vartojimo pagrindus.

Darbo tikslas – ištirti socialiai atsakingą vartojimą Lietuvoje.

Uždaviniai:

1. Išaiškinti socialiai atsakingo vartojimo prasmę.
2. Išanalizuoti pasirinktos socialiai atsakingos įmonės veiklą;
3. Išanalizuoti įmonės iniciatyvas dėl socialiai atsakingo vartojimo;
4. Išanalizuoti vartotojų nuomonę bei poreikius socialiai atsakingam vartojimui Lietuvoje;
5. Ištirti galimybes socialiai atsakingo vartojimo ugdymui Lietuvoje;
6. Pateikti būdus bei metodus socialiai atsakingo vartojimo formavimui Lietuvoje.