Tyrimų metodologija

Temos aktualumas. Socialinis pedagogas, naudodamasis socialinės komunikacijos metodais ir mechanizmais, valdydamas pozityviosios socializacijos procesus, kasdien susiduria su sudėtingais iššūkiais, kurie susiję ne tik su vaiku, bet ir jo šeima, mokykla, kitais socializacijos agentais.
Sudėtingas situacijas socialiniams pedagogams tenka spręsti dirbant su delinkventinio elgesio mokiniais. Delinkventinis vaikų elgesys yra viena iš pagrindinių šiuolaikinių socialinių-pedagoginių problemų. Pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į nepilnamečius delinkventus, jų daromus pažeidimus ir nusikaltimus. Delinkventiniu elgesiu pasižymi padidintos rizikos vaikai ir paaugliai, kuriems taikomos visuomeninio poveikio priemonės. Tokio elgesio mokiniams svarbu užtikrinti tinkamą socialinę pedagoginę pagalbą.
LR Švietimo ir mokslo ministro įsakyme „Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo“ (2002) teigiama, kad pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.
Bendrojo lavinimo mokykloje vykdydamas savo pareigas socialinis pedagogas pirmiausia turi išsiaiškinti mokinio socialinę padėtį, gyvenimo sąlygas, aplinką, interesus, siekius, jų realizavimo galimybes ir tai žinodamas, numatyti veiklos programą, į kurią įtraukia asmenis, reikalingas priemones ir organizuoja visą veiklą, kuri teiktų pagalbą globotiniui. Svarbi socialinio pedagogo sritis – diagnozuoti mokinio asmenybės vystymąsi ir jo socializavimo, integravimo į socialinę, kultūrinę aplinką, raidą ir remiantis tuo planuoti tolimesnę veiklą.
Šiuo darbu tikimasi išanalizuoti socialinio pedagogo veiklos ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje, nustatyti, kaip ir kokią pagalbą šis specialistas suteikia delikventinio elgesio mokiniams.