Neformaliojo vaikų ugdymo poreikių tyrimas

Dabartiniu metu didžiausias dėmesys skiriamas formaliam švietimui, tačiau norint paruošti mokinius gyventi ir veiksmingai dirbti XXI amžiuje, turi funkcionuoti neformalus ugdymas, kaip neatsiejama nenutrūkstamo ugdymo dalis, nes formalus privalomasis ugdymas vienas negali išspręsti tų uždavinių, kurie jai keliami bendrojo lavinimo mokyklų koncepcijoje. Būtent: laiduoti kuo visapusiškesnę fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų plėtotę, sudaryti sąlygas atsiskleisti vaiko individualybei ir t.t. Vaikas besimokydamas bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje turi turėti galimybę papildomai plėtoti savo gabumus ir tenkinti saviraiškos poreikius.
Susiformavusi vaikų ir jaunimo užimtumo sistema Alytuje ir išlikusi bazė – svarbūs veiksniai, įgalinantys organizuoti vaikų ir jaunimo neformalųjį ugdymą, jų saviraišką. Kad papildomojo ugdymo sistema veiktų efektyviai ir veiksmingai, ji turi būti lanksti ir atitikti vietos gyventojų poreikius, o įstaigų tinklas būtų pakankamas.
Neformaliojo ugdymo paslaugas Alytaus mieste teikia: bendrojo lavinimo mokyklos, papildomojo ugdymo bei kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, privačios studijos. Remiantis Alytaus miesto Švietimo skyriaus ir Kūno kultūros ir sporto skyriaus 2007 m. sausio 1 d. duomenimis papildomojo ugdymo užsiėmimus vaikams organizuoja:
13 bendrojo lavinimo mokyklos:
11 vidurinių mokyklų;
2 gimnazijos.
7 papildomojo ugdymo įstaigų:
4 neformalaus vaikų švietimo įstaigos;
1 muzikos mokykla;
1 dailės mokykla;
1 sporto mokyklos.

Šiandien kyla klausimai, aktualūs sprendžiant apie vaikų užimtumo problemą.
Ar papildomojo ugdymo paslauga yra patenkinti jos vartotojai – vaikai?
Ar papildomojo ugdymo pasiūla Alytaus mieste atitinka poreikius?
Kokie veiksniai lemia papildomojo ugdymo veiklos pasirinkimą?
Ar papildomo ugdymo pasirinkimą lemia gyvenamoji vieta?